Kas Naujo?
Skautų naujienos
Už kelionę į Vokietiją ir namo mums sumokėjo tėvai.Ji prasidėjo nuo Panevėžio ,stabtelint Kaune, Žiežmariuose ir Alytuje ir paimant vis naujus keliauninkus. Vykome mikroautobusu, kurį vairavo panevėžietis, visų vadinamas dėdė Jonu. Kur reikia, paprašytas jis stabtelėdavo. Kelyje krimtome iš namų pasiimtus valgius. Įvažiavus į Vokietiją, šalia greitkelio buvo matyt daug vėjo malūnų. Kelionės tikslą pasiekėme pusiaudienį.
Pasiilgome naminių Didžkukulių
Atvykę skautai plyname lauke statėsi palapines. Iškylauti čia suvažiavo apie 5000 skautų iš 26 šalių. Visi jų vilkėjo žalius marškinėlius su stovyklos emblema. Mes, lietuvaičiai, netrukus įsitikinome, kaip yra svarbu mokėti užsienio kalbą. Su vertėjos vokietaitis pagalba susišnekėjome angliškai.
Dažniausiai valgėme sumuštinius: baltos duonos dvi riekutės su plonai pjaustytos dešros ar sūrio griežinėliais. Kas pageidavo , galėjo imti papildomai. Lietuvaičiams bemat pabodo toks maistas. Kartais siūlydavo ir pupų košės. Veikė parduotuvė, kurioje galėjome apsipirkti. Čia- irgi dažniausiai koncervuoti ar šaldyti vaisiai ir daržovės. Turėjome atsivežę žirnių ir taukų su spirgučiais. Tokį mūsų patiekalą gyrė vokiečių skautai. Buvom paruošę ir „ubagienės“ – patiekalo iš cukraus, duonos ir vandens. Per daug pasaldintą jį nelabai kas skanavo. Stovyklaudami Vokietijoje, ypač pasiilgome natūralaus lietuviško maisto- sūrio, rūpios juodos duonos, mamos virtų didžkukulių.
Globojo vokietukai
Kiekvienas stovyklautojas turėjo jam priskirtą globėją- vokiečių skautą. Iškylauti buvo tikrai linksmą. Kas norėjo, galėjo mokytis groti gitara. Buvo rengiamos amatų dienos. Mūsiškiai įrašinėjo knygas , iš batų dežių, dažų, plastmasinių medelių kūrė stovyklos maketą. Vokiečiai skautai mokė, kaip iš baslių, kartelių, kuoliukų pasidaryti stalą ar suoliuką. Vakarais rinkdavomes į didžiulę , į jurtą panašią palapinę. Joje sutilpo daug stovyklautojų. Lyjant lietui, čia ir valgydavone. Pritardami gitara, vokiečiai dainuodavo. Mūsiškiai atsidėkodavo „Dviem gaideliais“, skautų dainomis.
Buvo rengiami įvairūs žaidimai, traukėme virvę. Nugalėtojus apdalindavo saldainiais. Į apyvartą netgi buvo paleisti pačių gaminti popieriniai pinigai. Čia irgi atsiskleidė vokiečių taupumas: vienas nupirktą daiktą panoro grąžinti.
Išvyka į automobilių centrą
Būdami tarptautinėje skautų stovykloje turėjome progą susipažinti su Valsburgo „Wolksvagen“ automobilių centru, vadinamu „Autostadt“. Tai milžiniška teritorija su gausybe pastatų. Pamatyti, kaip gaminami automobiliai, nepavyko, tačiau teko patirti, ką jaučia automobilio vairuotojas. Sėdint kėdėje tave ima kratyti, pučia vėjas ar viską aplinkui uždengia tirštas rūkas. Pasitelkus kompiuterį čia pat galima susikurti savo svajonių automobilio nuotrauką. Viešėdami automobilio centre, ne vienas praalkome, todėl užsukome į prekybos centrą. Kainos čia, palyginant su Lietuvos esančiomis, buvo panašios.
Dovanojo saldainių dėžę
Bene įspūdingiausias buvo netoli stovyklos, Almkės miestelyje, veikiantis atviras lauko baseinas. Sumokėjus 50 eurocentų , naudotis jo teikiamais malonumais galėjome visą dieną. Jeigu leisdavo stovyklavimo programa, ten eidavome vos ne kiekvieną dieną. Čia galima mėgautis vandens čiuožykla, judančiais tramplynais. Jeigu nesuspedavome pietų ar vakarienės, apsipirkti eidavome i baseino kavinukę. Kavinukės pardavėja, stebėdamasi, kad lietuvaičiai skautai pavyzdingai elgiasi ir su visais yra labai draugiški, prieš išvažiuojant mums dovanojo saldainių dėžę. Per tas dešimt stovyklavimo Vokietijoje dienų išgyvenau labai daug įspūdžių.
Kitą vasarą Panevėžio skautai tikisi sulaukti atvykstančių skautų iš Vokietijos.
Malvina Vertelkaitė
Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos 7 klasės mokinė