2005-11-01

Miško broliai – 5 dalis

[b]Dalyviai:[/b] Reda, Balčius, Algis, Mikis, Šaras, Augis, Martiška. [b]Maršrutas:[/b] Valkininkai – Pamerkiai – Matuizos – Senoji Varėna – Perloja – Merkinė – Puvočiai – Marcinkonys. Daugiau nei [b]70[/b] km. [b]Trasa:[/b] Laukai, miškai, žvyrkeliai, asfaltas. [b]Laikas:[/b] Spalio 28 – 30 diena (Penktadienis-Sekmadienis), Spalio 31diena kelionė namo.

Eiga:

Viskas, kaip ir įprasta, prasidėjo Vilniaus geležinkelio stotyje. Susirinko gal ir nedaug, tačiau drąsiai galima teigti tobulas skautiškas skaičius – 7. Iš Vilniaus patraukėme traukiniu Valkininkų kryptimi. Žygyje galiojo taisyklė: kas nusikeikia, ar naudoja rusicizmus, privalo daryti 20 atsispaudimų. Atrodytų nieko sunkaus, bet pripažinti galima, kad skautai - irgi žmonės. Taigi darydami atsispaudimus iš Valkininkų palei bėgius, klausydami Balčiaus beat-box ir besišnekučiuodami pajudėjome Pamerkių kryptimi. Kadangi pradėjo temti ir mes radome puikią vietelę didelioje dauboje ant kalno, tai įkūrėme pirmą stovyklavietę. Atrodė, kad bus visai smagi stovyklavietė. Kaip nekeista užmigome anksti.
IR TADA prasidėjo – šaltis šaltukas. Brrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr Senai taip šalau kojas. Sunkiai išmiegojus ir galų gale atšildę sušalusias kojas, pajudėjome toliau. Dabar jau ėjome mišku. Rinkome suledėjusius grybus. Perėję porą neblogų pelkių ir gražų mišką, išlindome į didelį lauką ir pamatėme Matuizų miestelį. Beeidami lauku labai nudžiugome, nes pamatėme laputę. Priėję Matuizas apsistojome prie bokšto (į kurį vėliau įlipome…).Užsipirkę maisto šiai dienai, nesuprantamu maršrutu žiūrėdami tik į kompasą pajudėjome senosios Varėnos link. Senojoje Varėnoje užkandom prie bažnyčios ir pučiant žvarbiam vėjukui tapome vestuvių liudininkais. Toliau mūsų laukė Perloja. Vedini įtartinų kaimiečių orientaciniais sugebėjimais(…) pagaliau ,jau nerealiai temstant, pasiekėme Perloją. Kažkas globoja skautus, nes gavome nakvynę, pas Šarūno tėvų pažįstamus, garaže!!! Vis dėl to šaltukas naktį spaudė ir toliau…
Sekmadienio rytas turėjo būti sunkiausias – toks jis ir buvo. Kas būtų jeigu nuo Perlojos iki Merkines dar būtų tekę eiti plentu... Gerai, kad gavome galimybę nuvažiuoti mašina tuos 15 kilometrų. Merkinėje pavaikščiojome po miestelį ir piliakalnį. Besimėgaudami lietuviškais vaizdais, patraukėme Marcinkonių link. Puvočiuose sustoję aplankyti giminių ir pailsėti, tęsėme savo žygį. Pradedant temti, nuovargis darė savo. Iš paskutiniųjų jėgų pasiekę Martiškos sodybą, nelabai jau ir bebuvo jėgų darytis valgyt. Truputi atšventę Miško brolių (pavargusių kojų) žygį užmigome……..

Pabaiga(rezultatas): filmukas apie šiuos 5 žygius, nuotraukos skautai.lt, idėjos kitiems/šiems J metams, 70km per dvi paras ir dvi valandas (ne tik miško keliais), atributika atkakliausiems.

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2005-11-01

Miško broliai – 5 dalis