Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Kiekvienas skautas turi žinoti savo šalies istoriją, todėl ir siūlau truputį smulkiau susipažinti su 1990 kovo 11 dienos istorija ir kas vyko po to, o jei jau viską žinai tai tada dar kartą prisiminsi.


1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir 124 tarybos nariai.

SSRS nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1991 m. sausio 8 d. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų padalinius į Baltijos šalis. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti buržuazinę santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. O sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos rūmų pastato, televizijos bokšto, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Lenkijos, Vengrijos.

1991 m. vasarį pirmoji LR pripažino Islandija.
1991 m. vasario 9 d. Lietuvoje vyko referendumas, kuriame dalyvavo 2,2 mln. rinkėjų. 90.5 % balsavusiųjų nusprendė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma demokratinė valstybė.
Dar puse metų Lietuvoje tvyrojo įtampa, tačiau viską nulėmė 1991 rugpjūčio pučas Maskvoje. Jam pasibaigus, baigėsi ir Lietuvos okupacija.

 

Kovo 11-ąją sukanka dvidešimt dveji metai, kai buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas, pažymėjęs priespaudos, pažeminimo, kančių, karų epochos pabaigą ir nepriklausomos valstybės pradžią. Mažutei valstybei, neturinčiai demokratinio valdymo patirties, Kovo 11-oji reiškė kur kas daugiau, nei Akto pasirašymą – jai tai buvo nauja pradžia, naujos istorijos kūrimo atspirties taškas, naujas kelias, kuriuo žengti nebuvo lengva, nes laisvė –  išbandymas.

 

(Nuotraukos iš Rietavo, Tado Jasaičio)