LS Suvažiavimas ir Tarybos posėdis

Gabrielius Zaveckas | 2012-03-02

Štai jau visa savaitė praėjo po LS vadovų Suvažiavimo. Ir ką? Ogi daug ką! Man, eiliniam pacukui, vos praėjusią vasarą davusiam patyrusio skauto įžodį, pasitaikė puiki, neeilinė proga. Turėjau garbės dalyvaut Tarybos posėdyje ir eiliniame LS vadovų Suvažiavime svečio teisėmis. Tiksliai nežinojau, ko tikėtis, bet maniau, kad bus rimtas renginys, tačiau, kaip ir dera skautams - ne perdaug rimtas - su linksmumo prieskoniu.Taigi, truputį apie savaitgalį.
Važiuodamas į Kauną žinojau, kad bus įdomi, naudinga, ir bent kažkiek smagi patirtis (o visgi ji buvo daugiau nei „kažkiek“ smagi). Įsivaizdavau, kad Suvažiavime bus daug vadovų, ir jie visi diskutuos, daugiau mažiau kiekvienas turės savų argumentų, kiekvienas drąsiai reikš savo mintis. Maniau, kad Tarybos posėdyje bus panašiai, tik su mažiau žmonių. Abu renginius įsivaizdavau kaip kokią pokalbių laidą per televiziją, tik su mažiau „balagano“. O štai kokių išvadų priėjau, jau pamatęs kas ir kaip.
  Tarybos posėdyje iš temos per daug neiškrypstama. Tai leidžia išsiaiškint temas, kurios buvo numatytos programoje (tą patį pastebėjau ir Suvažiavime). Posėdyje mačiau, kad jeigu kažkas apsiima pareigas, jas ir vykdo, o jei dėl vienų ar kitų priežasčių negali to daryt, praneša kitiems ir neišsisukinėja. Manau tai labai geras požymis.
  Suvažiavimo metu stebėjau žmones.  Priėjau išvados, kad posėdžių salėje vietomis visi tylėjo ir klausėsi ausis ištempę, vietomis kiek ir pašnekėjo su šalia sėdinčiais, o paskui vėl klausėsi. Tiek Tarybos posėdyje, tiek Suvažiavime buvo kalbama rimtai, bet pasitaikė ir vienas kitas pajuokavimas - kaip gali žmogus susiraukęs išsėdėt ir diskutuot be sustojimo kelias valandas, nė karto nepajuokavęs?..  Galiausiai priėjau išvados, kad Suvažiavimas - tai tarsi linksmesnis seimo posėdis, turintis savo sistemą ir neleidžiantis per daug išeiti iš temos. Kai mes draugovėje kažką sprendžiam, mąstom, planuojam, dažnai apsiimam per daug vienam susibūrimui, dažnai iškrypstam iš temos, o čia buvo priešingai – pataikyta tiesiai į dešimtuką! Na, iš bėdos į devynetą... Bet matematiką palikim kitam kartui.
  Visgi, kaip bebūtų, tokiems priekabiems žmonės kaip aš lengviau rast spragų ir minusų, nei pliusų. Taigi, paminėsiu vieną, mano manymu, minusą. Per pokalbius ir diskusijas tikėjausi daugiau žmonių, įsitraukiančių į kalbas. Šįkart jų buvo ganėtinai nedaug. Maniau, kad bent po vieną mintį kiekvienas dalyvis pasakys. Tačiau, kaip supratau, taip jau nutiko tik šį Suvažiavimą. 
  Galų gale, manau, kad šis renginys man gan ilgam įstrigs į atmintį ir praturtins mano patirties kišenes. 
  Ir viso to nebūtų buvę, visos šitos patirties neturėčiau, jei ne žmogus, kuriam dėkingas ir aš, ir mes visi 5 patyrę skautai, kurie buvome pakviesti į Suvažiavimą ir Tarybos posėdį. 
brrrrrrrrrrrrrrr......aaaAAAVVOOO TAU, SES. RŪTA!! :) Didelis, tiesiog MIIIIILŽINIŠKAS AČIŪ!!
br. Gabrielius. 

Gabrielius Zaveckas | 2012-03-02