Sveiki Broliai ir Sesės!

Viename straipsnyje, s. Jorė rašė, kad jai idėjos straipsniams šauna visokiausiose vietose. Taip pat ir man. Dažniausiai darant kokį nors darbą visai nesusijusį su skautais, kaip tarkim kasant sniegą lauke arba rašant literatūrinį rašinį lietuvių kalbos pamokai. Taigi, berašant tą rašinį, man pasivaideno, kad būtų visai neblogai parašyti straipsnį tema: „Kiekvienas kaklaraištis yra „plyta“ skautiškame „name“ “.

Taigi, kokia „plyta“ skautiškame „name“ yra:

-Vilkiukai?

Šie maži vaikiukai, ypač stovyklose yra didžiulė, niekada neišsenkanti energija. Būtent šie vaikai kelia mums ūpą darbui ir žaidimams. Yra tekę matyti, kaip vilkiukai ir patyrę skautai stato kokį nors pionerios įrenginį (atskirai žinoma) Ir... kaip dažnai pasitaiko, statinys griūva dėl įvairių priežasčių. Ir kas gi vyksta? Patyrę skautai, dažnai nusivilia, praranda įkvėpimą dirbti (aišku, jie dirba, bet be tokio polėkio ir įkvėpimo). O ką daro vilkiukai? Jie, nepraradę ūpo, su dar didesniu įkvėpimu puola statyti viską iš naujo – jei reikia net kelis kartus taip padarys, kad jų atžvilgiu viskas būtų tobula.

-Skautai (citrinos)?

Amžius, kai vaikui 10-14 metų, yra tas tarpsnis kai vadovas turi nukreipti tinkama linkme. Jei
jis neras savo paskirties skautybėje, tai toks jo ir skautavimas bus toliau. Trumpai: citrinos
(kai pati tokia buvau + nebendravau su pricais) mane visada linksmindavo, gelbėdavo
nelaimėje, panašiai kaip vilkiukai visada pakels nuotaiką ir užkrės savo šypsena.

 -Patyrę skautai (vyšnios, pricai, patyriakai...)

Kai esi patyręs skautas, iš dalies susipažįsti su vadovo dalia, kai tenka kuruoti grupeles sueigose ir stovyklose. Dar pricai yra kertinis akmuo, stovykliniame darbe: visokie įrenginiai – plaustai, supynės, žaidimų aikštelė ir pnš. Bet visas vargas atsiperka, kai gali atskirai nuo visų, kone išdidžiai vyšnios atžygiuoja į rikiuotę. Kai esi pricas vienas geriausių dalykų yra tas, kad vilkiukai ir citrinos daug pagarbiau žiūri į tave kai vadovauji grupelei ir pan.

Man asmeniškai, būnant vyšnia, vienas įsimintiniausių momentų buvo Kazlų Rūdos stovykloje „Nebūk Grybas“, viena vilkiukė brovėsi per visą minią, vien tam kad manes paklaustų:

-Mokytoja (:D), ar galima į tualetą? :D

(nuo to laiko prie kaklaraiščio visada nešioju segtuką su savo vardu) :D

-Vyr. Skautės?

Kol kas nesu pilnai susipažinusi su vyr. skautėmis. Bet šios sesės, man visada simbolizuos žavesį, paslaptingumą, kūrybiškumą ir galimybę tobulėti. :)

-Vyčiai?

Ooooo...na, tai žmonės kuriuos labai labai gerbsiu (nesakau kad negerbsiu kitų, jokiu būdu!), net būdama sena gilvele (gal aš per aukštai taikau, kaip tokio amžiaus, nežinau) . Gerbsiu juos už tą tvirtybę, už tai, kad savo tradicijas Vyčiai saugo kaip patys geriausi sargai, už tai, kad yra tokių  kurie yra tokie drąsūs, kad valgo medžių lervas ( :D Feeeeee....) ir už dvišakes lazdas. (Parašysiu Almantai, ta straipsnį, kada nors tikrai parašysiu :D). Apie pačią Vyčių paskirtį taip pat ne kažką, bet tikiuosi greitu metu sužinoti.

-Suaugę skautybėje?

Tai labai diskutuotinas klausimas kokia yra jų „plyta“ skautiškame „name“. Mano manymu tai yra super duper geras dalykas žmogui kuriam yra +18 metų ir kuris ką tik atėjo į skautus – juk neriši vadovo kaklaraiščio ką tik skautus atradusiam, vadovo patirties neturinčiam žmogui. Taip pat, tai naudinga pat. Skautams kuriems jau mažius ,,ant ribos,, ir jie nežino kur eiti toliau: į vyr. skautus ar į vadovus? Bet vėlgi, kokia jų paskirtis? Juk jie nei vadovai, nei dar kas nors, prašau trumpai paaiškinti mano „žilai galvai,, :) (Beje, kažkada man sakė kad pilkas kaklaraištis = citrina – kiek tame tiesos nežinau) :D

-Vadovai?

Na, manau jų „plyta“ labai aiški – vadovauti. Tai yra pats pats kaklaraištis, kaip per mokymus minėjo, mokymų vadovas.

+(Ačiū, mano vadovei Janinai, kuri kartais per sueigas globoja net trijų draugovių skautus) :)

Vat taip vat trumpai šį kartą.

Tikiuosi mano pasisakymai neįžeis nieko. :)

Ačiū, kad išklausėt.

s. Nora :}