„Ei, niekada niekam neleisk pasakyti tau, kad tu negali kažko. Netgi man. Supratai? Jeigu tu turi svajonę, saugok ją. Žmones, kurie kažko negali, įtikins tave, kad ir tau neišeis. Jeigu tu kažko nori, eik ir pasiek. Taškas."

Filmas „Ieškantys laimės"

Šiandien viena simpatiška panelė manęs paklausė:

- Paška, o kodėl visiems viskas dzin?

Į ką aš atsakiau:

- O todėl, kad viską galima nupirkti.

Įsivaizduokit, kad žmogaus akiratis yra tarpas, į kurį galima sukrauti daug ko, bet ribotą skaičių dalykų. Kitaip sakant, kiek poreikiams žmogui užtenka savo laiko ir kiek jų jis gali laikyti savo dėmesio intervale. Vat ir gaunasi, kad poreikių tarpas užsipildo tuo, ką galima nupirkti. Kitaip sakant, siektina ir dominama tuo, ką norisi nupirkti arba perkama. Ir rūpėti (idėjinis mąstymas) prasideda tada, kai žmogus savo akiratyje turi kažką, ko negali nupirkti. Bet dažniausiai, tokiems idėjiniams dalykams mūsų vartotojiškos visuomenės akiratyje neužtenka vietos, nes mums siūlo vis naujesnius dalykus, kuriuos galima nupirkti.

Pavyzdys: kodėl mes vis mažiau bendraujame gyvai? Todėl kad bendravimą galima nupirkti interneto pavidalu – todėl ir sėdim po 10 val. prie kompų (nors tai būtų laiškai, socialiniai tinklai, žaidimai ir t.t.).

Kitas pavyzdys: kodėl vadovams reikia paruoštukų apie „kaip daryti sueigas ir ką kiekviena konkretu momentu reikia pasakyti“? Todėl kad pripratom, kad viskas bus duota ir galima įsigyti ir naudoti. Todėl visiems ir dzin, dzin! :)

Šiandien ėjau link stoteles, pasižiūrėjau aplink – vien pilki daugiabučiai, vat eina kaimynas ubagas, vat mokiniai rūko slėpdamiesi ir daug kitų įdomių individų gyvena šitame miesto pakraštyje... ir aš pagalvojau, kad gerai, kad aš esu skautas, nes aš matau terpę, kur galima tobulėti idėjiškai ir dvasiškai ir tau nedzin, ir netgi gyvenant pakraštyje tarp tokių kaimynų, tu gali visai lengvai susitikinėti su šalies prezidente, arba apsilankyti pas gerbiamą profesorių, arba paplepėti apie grybų rovimo ypatumus, arba apie tai, kaip mus mulkina marketingo mašina ir t.t. Tai terpė į atviro mastymo pasaulį, kur tu gali susidurti su visų sluoksnių žmonėmis, pabendrauti su jais, pažiūrėti kuo jie verti ir ar tau pakeliui...

Vat beveik toks buvo mano atsakymas simpatiškai mergaitei, kaip visada, viskas ant pirštų. :)

P.S. Filosofijos profesorius stovėdamas auditorijoje prieš savo studentus, paėmė penkių litrų stiklainį ir užpildė jį akmenimis. Kiekvienas akmuo buvo ne mažiau kaip trijų centimetrų skersmens. Baigęs jis paklausė studentų, ar dabar stiklainis pilnas?

 – Taip, pilnas, – atsakė studentai.

 Tada jis atidarė džiovintų žirnių pokelį ir supylė visą jo turinį į tą patį stiklainį ir kiek papurtė. Žirniai užpildė visus tarpus tarp akmenų. Dar kartą, profesorius paklausė studentų ar stiklainis pilnas?

 – Taip, pilnas, – atsakė studentai.

 Tada jis paėmė dėžę pilną smėlio ir supylė visą jos turinį į tą patį didelį indą. Žinoma, smėlis visiškai užpildė esamą stiklinio indo erdvę.

 Dar kartą, profesorius paklausė studentų ar stiklainis pilnas? Studentų atsakymas buvo:

 – Taip, šį kartą be jokios abejonės, stiklinis yra pilnas.

 Tada iš po stalo jis ištraukė stiklinę vandens ir supylė į stiklainį iki paskutinio lašo pilnai sudrėkindamas smėlį. Studentai nusijuokė.

 – O dabar, – tarė profesorius, – noriu, kad jūs suprantate, jog šis stiklainis yra Jūsų gyvenimas. Akmenys – tai dalykai, kurie yra patys svarbiausi: šeima, sveikata, draugai ir vaikai – viso to dėka, jūsų gyvenimas bus pilnas, net ir tuo atveju, jei visa kita prarasta. Žirniai – tai yra dalykai, kurie tapo Jums gyvenime svarbūs: darbas, namai, automobilis. O smėlis – tai visa kita, kitaip tariant gyvenimo smulkmenos.

 - Jei Jūs pirmiausia užpildysite stiklainį smėliu, nebeliks vietos žirniams ir akmenims. Taip jau yra gyvenime, jei eikvosite visą savo laiką ir energiją smulkmenoms, nebeliks vietos svarbiausiems dalykams.

 - Darykite tai, kas suteikia laimę: žaiskite su vaikais, skirkite laiko sutuoktiniams, susitikite su draugais. Darbui, namų ruošai ar automobilio remontui laiko atsiras visuomet. Užsiimkit pirmiausia akmenimis, tai yra svarbiausi dalykai gyvenime, apibrėžkite savo prioritetus, visa kita – tik smėlis.

 Tada viena studentė pakėlė ranką ir paklausė profesoriaus:

 - O kokią reikšmę čia turi vanduo?

 Profesorius nusišypsojo:

 - Džiaugiuosi, kad paklausėte apie tai. Sykiu, visu tuo, aš norėjau parodyti ir tai, kad nesvarbu, kiek yra užpildytas Jūsų gyvenimas, visada galima atrasti ir šiek tiek laiko smagiam poilsiui.

Gilv. Pavel M.