Iš vieno pašnekesio…

<...>

- O ką veikią skautai?

- Žaidžia gyvenimą ir taip mokydamasis per veiklą lavina savo charakterį ir tobulina asmenybę.

- O pavyzdį kokį galima?

- Pvz. Stovykloje: „Agnieška, reikia vandens atnešti...“, o prie šulinio, ups, nėra virves ir kibiro... Taigi, sakant „Agnieška, reikia vandens...“ mes bendraujam viename lygyje, bet tuo pat metu suteikiam žmogui atsakomybę, nes jeigu jis neatneš vandens, tai nebus maisto ir visi mirsim. Taigi, jeigu jis ne kvailas, tai pagalvos, kad reikia vandens iš šulinio, o ne iš pelkes. Ir štai, prie šulinio jis aptiko, kad nėra virvės ir kibiro. Jeigu jis nevalingas ir ne smalsus, tai grįš ir pasakys, kad tenai nėra to ir to. Bet jeigu jis valingas, smalsus ir įjungs savo išradingumą, tai sugalvos, kaip prisipildyti vandens. Ir visa tą darys linksmai, bendraamžių kompanijoje. Taip jis gauna patirties, mokosi iš veiklos, ir kitą kartą jam šita situacija tiesiog bus juokinga.

Arba kitas pvz: „Žiūrėk, irkluoti reikia taip, pabandyk...“ arba galima labai daug prisiklausyti, kaip kirsti su kirviu, bet kai tau vieną kartą parodo ir paaiškina, o po to pasako, kad reikia malkų vakariniam laužui – yra visai kita. Arba tau sausai mokykloje pasakoja apie Magelano atradimus, o skautuose apsirengia Magelanu ir jūreiviais ir plaukiant per upes ir ežerus vandens žygyje įsivaizduoja, kad pasiekė skirtingas pasaulio šalis. Kitaip sakant, suteikiant vaikams gyvenimiškas situacijas, kur jie nuotykiauja komandoje, gyvena gamtoje ir visai rimtai pašneka apie gyvenimą prie laužų... jie stiprina save kaip asmenybę.

- O kuo vaikai mokinasi eidami su vėliavomis ir stovėdami prie paminklų?

- Pilietiškumo. Nes galima labai daug šnekėti apie pilietiškumą, o galima pastovėti prie paminklo keletą minučių...

<...>

Gilv. Amber Sable