Pasninkas nėra vien tik valgis

Antanas Mačius | 2012-02-21

Pasninkas nėra vien tik valgis

„Krikščionybės didybė yra ta, kad ji ieško ne dieviškų vaistų nuo kančios, o dieviškojo jos reikalingumo.“

Simone Weil

Po triukšmingų ir sočių Užgavėnių prasideda keturiasdešimt dienų (iki šv. Velykų) truksiantis Gavėnios laikas. Kas gi yra Gavėnia ir ką ji gali duoti mūsų gyvenimui? Gavėnios metu Bažnyčia mini: 40 dienų visuotinio tvano; 40 metų Izraelitų kelionės į pažadėtąją žemę; 40 dienų, kurias Mozė praleido ant Sinajaus kalno, kur gavo iš Jahvės 10 įsakymų. Mintimis apie Gavėnią ir pasninką jos metu dalinasi skautų dvasios vadas, br. Antanas.

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi, šiemet kunigams akcentavo, kad Gavėnios metu turime ieškoti  Dievo, savo santykio su Dievu. Penktadienis yra Jėzaus mirties ant kryžiaus diena, todėl prisidėdami prie Jėzaus kančios, kurią Jis kentė dėl mūsų, norėdami bent kiek Jo kančią pajusti, prisimindami savo nuodėmes penktadieniais, atgailos ženklan, pasninkaujame. Katalikams pasninkas privalomas visus eilinio liturginio laiko penktadienius, o Gavėnios ir Advento metu - ypač įpareigojantis. Kiekvienas pasninkas turi turėti savo intenciją, kodėl pasninkauju. Savo pasninką galima aukoti už šeimą, vaikus, parapiją ar kitokiomis intencijomis.

- Nemažai lietuvių katalikų pasninką tapatina tik su mėsos nevalgymu penktadieniais.

- Mėsa su pasninku siejama gal tik Lietuvoje. Nežinau ar tiesa toks aiškinimas, neva kryžiuočiai, norėję lietuvius užkariauti ir pakrikštyti, sugalvojo tuos laukinius mėsėdžius nubausti penktadienių pasninku be mėsos. Kituose katalikiškuose kraštuose tradicijos kitokios: pasninko dieną vieną kartą pavalgoma sočiai, kitus du tik užkandama. Pasninko metu sutaupytas maistas ar pinigai, kurie liko neišleisti maistui, skiriami labdarai. Prasminga – atsisakai kažko sau ir atiduodi tam, kuriam labiau reikia. Atsisakymas tik mėsiškų valgių per lengvas pasninkas.

- Kaip šiuolaikinis žmogus, skubantis, užsiėmęs, dažniausiai nestokojantis, gali pajusti pasninko prasmę?

- Šiuolaikiniam jaunam žmogui derėtų atsisakyti to, prie ko jis yra labai pripratęs, kas teikia jam malonumą, ko atsisakyti sunku. Pavyzdžiui, pasninko dieną negerti kavos, nevalgyti šokolado, atsisakyti rūkymo, nežiūrėti televizoriaus, nesinaudoti tą dieną kompiuteriu. Atsisakius to liks laiko maldai, susimąstymui tyloje Dievo akivaizdoje, geriems darbams. Užuot žiūrėjus televizorių galima nueiti į senelių namus, pas vienišus ligotus kaimynus, juk skautams tai galimybė padaryti gerąjį darbelį.

- Bet pas mus nėra aukos kitam, labdaros tradicijų.

- Bet jos turi atsirasti. Jėzus įkūrė Bažnyčia kaip bendruomenę, kad vienas kitą paremtume. Jei penktadienį
nevalgysi mėsos, bet prisišveisi skaniai iškeptos žuvies (pvz. rūkyto ungurio, sūdytos lašišos) – argi bus pasninkas? „Perplėškite širdis, o ne drabužius“ (Jl 2,13)

- Kai kurie sako – pasninkausiu tada, kai neturėsiu ko valgyti.

- Pasninkas penktadienį privalomas, penktadienis turi būti kitokia diena, penktadienį turi kažko trūkti. Pasninkas yra tada, kai turi, bet nevalgai. Svarbu yra sąmoningai ko nors, kas tau įprasta, ką gali sau leisti, atsisakyti.

- Gal ir ne visiems save laikantiems katalikais Jėzaus auka yra suprantama?

- Reikia užaugti iki to, reikia įtikėti, kad suvoktum Jėzaus aukos dydį ir Jo kančios prasmę. Tuomet ir pasninkas bus sąmoningas. Pasninkas yra ne Dievui, o mums, kaip ir visas Dievo ir bažnyčios mokymas. Pasninkas ugdo valią. Jei vaikas įpras pasninko dieną atsisakyti, pavyzdžiui, kramtomosios gumos, turbūt vėliau sugebės atsisakyti ir tarkim jam brukamų  narkotikų. Be viso kito, pasninkauti yra sveika – palengvėja kūnas, nuskaidrėja mintys. Lieka laiko susimąstyti – koks mano gyvenimas, pažiūrėti į save. Viskas juk prasideda nuo mūsų pačių, nors mes dažniausiai žiūrime ir matome kitus.

Gavėnios metas skirtas susitaikyti su Dievu, pradėti kitokį gyvenimą – dabar, o ne kažkada. To ir linkiu savo jaunesniesiems broliams ir sesėms- susitaikyti...

Brolį  Antaną kalbino sesė Benita

Antanas Mačius | 2012-02-21