Skautatinklio naujienos, vasario 6 d.

Jorė A. | 2012-02-05

Mūsų laukia daug darbo, ir neturi supratimo, kaip aš džiaugiuosi. Tiesa, kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose. Neturi supratimo, kaip aš didžiuojuosi, jog mes, tu ir aš, esame tokioje padėtyje, kad galime ką nors duoti žmonėms.

Praėjusią savaitę vis nutikdavo keliauti laiku. Tai skautiškais reikalais po epaveldo archyvus (brolis Tomas, panašu, kad irgi tą darė), tai kitais – po M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai. Čiurlionis ir jo žmona, Sofija, degė užsidegimu prisidėti prie lietuvių visuomenės kūrimo. Dažnai jų, ypač Čiurlionio, darbas būdavo neįvertinamas, bet žinot, ką jis sakė? Nieko tokio, „jeigu viskas visiems būtų aišku, kaip ir pasiektas kažkoks  lietuvių kultūros lygmuo, tai gal net ir mažiau tos dirvos bebūtų ką arti, o dabar – viskas dirvonai“.  Būtų liūdniau, jei viskas jau būtų nuveikta, sukurta, pasiekta!

Ei, kas nutiktų, jei visi imtume taip galvoti? Džiaugtis būdami tokioje padėtyje, kad  galime ką nors duoti žmonėms...

Prie reikalų

Galvodama apie tuos dirvonus, aptarinėdama skautatinklio gyvenimą su Laima, planuodama savo pavasarį, vis labiau artėjau prie jausmo, kad yra svarbus reikalas. Nevyniosiu į vatą: ieškau 5 savanorių – skautatinklio pastraipininkų. 

Misija: reguliariai rašyti į skautatinklį.

Dažnumas: pagal susitarimą. Pageidautina – bent vienas straipsnis kas dvi savaites/mėnesį.

Temos: pagal norą + mes su Laima turim sąrašėlį įkvėpimui.

Atlygis: 1. Garantuota mano pagarba ir dėkingumas 2. Kartais aplankantis jausmas, kad darai kažką vertingo ir reikalingo 3. Visuotinis žinomumas LS mastu 4. Skautatinkliečių palaikantys komentarai, labai kartais asmenkės ir dar rečiau – gyvi „ačiū“ 5. Kiti bonusai, kurių atradimui reikia imti ir daryti. 6. Jeigu būsite geri... gausit šokolado ir administratorių teises.

Galimų abejonių paneigimas:

a)      Nemoki rašyti? Čia puiki proga išmokti

b)      Nežinai apie ką rašyti? Tada imk į rankas skautišką literatūrą, ieškok naudingos medžiagos ir tiesiog perrašyk ją. Kuo retesnė knyga ar sunkiau atknisamas Skautų aido straipsnis, tuo geresnį darbą padarysi. Dar gali po skyrių versti BP tekstus, bet pirmai pradžiai galima apsčiai rasti jau išverstų.

c)      Darai daug klaidų? Pataisysim

d)      Neturi laiko? Kai dariau seriją apie BP užtrukdavau po pusvalandį kiekvienai daliai. Tiek tikrai galima rast per kelias savaites.

Daugiau nesugalvoju pasiteisinimų. Primenu, kad dar galima filmuoti, fotografuoti arba įdainuoti.

Labai tinka:

a)      Skautamokslio patarimai

b)      Pafilosofavimai skautingo temomis

c)      Interviu su įdomiais broliais ir sesėmis

Jei šiaip kada atsirastų poreikis išreikšti savo nuomonę plačiau nei trimis sakiniais, laba diena, skautatinklis jūsų paslaugoms.

Jei baisu pasižadėt būti „etatiniu“ rašytoju, visada galima pabūti laisvai samdomu ir pasidalinti mintimis tik atėjus įkvėpimui. Bonusai daugiau mažiau tie patys, tik retesnėmis dozėmis. 

Kontaktuoti su niekuo nereikia, reikia parašyti straipsnį į skautatinklį ir pradžioje arba pabaigoje pridėti "Labas, nuo šiol kartą per ....(pasirinktas laiko tarpas) pažadu parašyti po straipsnį skautatinkliui". Voila.

Papildyta: jau yra pirmoji išdrįsusioji. Kas bus antrasis?

Ką dar svarbu žinoti?

Vasario mėnesio iššūkio tema – tėvynė ir pilietiškumas. Darykite akcijas, pieškite, eikite į žygius, skaitykite BP, statykit sniego senius ir viskuo pasidalinkite skautatinklyje. Kaip visada, geriausiai padirbėję gaus prizų.

Prie to pačio. Sesė Fausta už savo pamąstymą apie garbę gauna naująją skautiškų pašto ženklų knygą. Apsimoka, ką? O tave, Fausta, visaip kaip labai sveikinam :)

Dar artėja BP gimtadienis. Ar prisimenate, kaip šventėme jį kelerius paskutinius metus? Sesė Laima su komunikacijos skyriumi gal nepyks, kad nelaukdama jų informacijos skubu reklamuoti puikiąją „Didžiuojuosi, kad esu skautas!“ akciją. Ką reikės daryti? Eiti į darbą, mokyklą ar universitetą pasipuošus skautišku kaklaraiščiu ir visiems papasakoti, kodėl smagu būti skautu. Tą patį galima daryti facebook‘e ir kituose socialiniuose tinkluose. Tikslas – parodyti, kad mūsų daug, mes jėga ir mes labai džiaugiamės būdami skautais. Tai kaip, ar dalyvausi?

 

Kitos naujienos

Brolis Lukas, kaip tikras brolis, nepatingėjo papasakoti, kaip jam sekasi: „Manau, kaip ir kiekvienas, džiaugiuosi, kad su kiekviena diena artėja vasarą ir taip išsvajotos stovyklos. 
O jei rimčiau, tai per praėjusią sueigą kalbėjome „kas yra skautas?“: stereotipai ir realybė. Taip pat kalbėjome apie toleranciją ir atlikome įdomių ir naudingų pratimų susijusių su kalbėta tema. Tikriausiai kiekvienoje draugovėje reiktu pakalbėti apie toleranciją ir kaip jos siekti, nes esu matęs tikrai netolerantiškų skautų, o skautai tiek daug bendraują su užsienio skautais, ar kitais žmonėmis, o mes turim būti pavyzdys visuomenėje.“
 

Lukai, ačiū ir jei turėsi laiko, pasidalink užsiėmimais, kuriuos darėte – gal ir kitiems bus įdomu išmėginti. Pati tema irgi labai įdomi bei naudinga. Kas nors galėtų prisėsti prie straipsnio parašymo ;) Visiems kitiems primenu, kad kartais sekmadieniais skautiškame fb puslapyje galima rasti paraginimą pasidalinti naujienomis, o šiaip jas galima bet kada siųsti man ar Laimai visais įmanomais komunikacijos būdais.

Skautatinklio tobulėjimas.Ar tik man, ar ir dar kam galerijose jau leidžia kiekvienai nuotraukai pridėti aprašymą?

Pabaigai

Kuo pradėjau, beveik tuo ir pabaigsiu. Sesės, o ar dažnai prisimenate, kad Čiurlionio žmona Sofija vienu metu buvo Lietuvos skaučių vadė? Tikrai verta pasidomėti ir gal net visą sueigą tam skirti. O šiam kartui – kelios mintys iš jos viename skautiškame renginyje skaitytos paskaitos.

Skautybė – tai didysis auklėjamasis žaidimas. Tas žaidimas remiasi savaime etinėmis normomis. Vaikai visados nori žaisti, kaip ir dideli. Taigim jų žaidimas pagrindžiamas tais pradais, kurie vadovauja dideliems. Dievas – Tėvynė – artimas. Vaikai, kaip ir suaugę, stengiasi būti sambūryje, tai įgimta. Organizuotame sambūryje būti – pasidaro garbės reikalas. Skautybės auklėjimas prasideda už mokyklos sienų. Čia auklėjama žaidžiant, ugdomas žmoniškumas, mokėjimas sugyventi. Skautybė mums puikiai atsako į klausimą, kaip reikia gyventi. Skautybė duoda metodus, kurie mums reikalingi, kai einame tarnauti tėvynei.

Tėvynė – nėra vien tėviškė. Čia yra tokių pradų, kurie išeina iš geografijos ribų, čia yra praeitis, čia yra ir ateitis; čia yra priklausomybės jausmas tam vienam likimui, tai žemei, tai kalbai, tai praeičiai. Tėvynė virsta mums tautos gyvenimo simbolis. Yra maža būti, reikia kilti, reikia kurti, reikia išlaikyti dvasinę jėgą. Skautybė ir yra būdas, kurs moko mus rasti save ir pasidaryti kuo nors vertomis savo tėvynei.

Pasaulis – tie patys žmoniškumo pradai, tas pats jausmas motinystės ir garbės yra ne vien tik baltojo žmogaus, bet ir juodojo ir geltonojo širdyje.  Tik vis tauta tautos neapkenčia, kaip dažnai ir žmogus žmogaus. Žmonių brolybė yra ir krikščioniškas idealas. Moderniame gyvenima tam idealui sutvirtinti žmonių širdyse skautybė ieško naujų priemonių. Ne skaučių reikalas rūpintis tarptautine politika, bet kai mes, skautės, kalbame apie darbą žmonijai, suprantame, kad tarnaudamos tėvynei, jai dirbdamos – dirbame ir žmonijos labui. Juo tobulesni bus žmonės, tautos, juo lengviau susipras – susikalbės ir tarptautinę taiką įvykdys.

Tuo būdu skautybės dvasia moko mus, kaip turime tarnauti tėvynei ir žmonijai.

 

Darbščios savaitės,

Jorė&co

Jorė A. | 2012-02-05