Aušriškiai apie garbę

Fausta Roznytė | 2012-01-31

Garbė tai...
Garbė – tai toks jausmas kai jaučiuosi už kitus geresnis, kai galiu didžiai save parodyti - pasakė egoistas ir Dievas visai amžinybei atėmė iš jo kalbos galią.
Tai visgi, kas ta garbė? Ar tas pakylėtas jausmas kai kažkam padedi ir visai nesitikėdamas gauni padėką,  ar pelnytas, o gal priešingai - visai nepelnytas pagyrimas?  O gal garbė suteikia sparnus  ir laisvai lyg svajoklis paukštis išskleidęs  juos  išskrendi iš tamsaus dienos rūko,  kažkur toli, nors ir labai trumpam?
Ilgą laiką maniau, kad garbė yra užlipti ant scenos ir atlikus pasirodymą žiūrėti kaip žmonės stebi mane ir džiugia šypsena ir plojimais palaiko. Pripažinsiu iš pradžių tas jausmas patiko, bet vėliau po mažu ėmė pabosti ir tapo kasdieniškai  paprastas, sukeliantis tik šypseną. Laikas eina, niekada nestovi vietoje lygiai taip pat kaip ir keičiasi mano supratimas, požiūris ne tik į pasaulį, bet ir į garbę.
Įsiliejus į skautišką veiklą, požiūris į garbę dar labiau pasikeitė. Širdis sušyla padarius gerą darbą, bet tas darbas toli gražu nėra pakloti lovą, sutvarkyti kambarius ar tiesiog pažvelgus iš kitos pusės padėti pačiai sau. Geras darbas yra...  Nė nežinau kaip apibūdinti, tiesiog trūksta žodžių, tai reikia pajusti, į tai reika įsilieti. Nemažai kartų esu girdėjusi, tokį sakinį: jei taip ir toliau -  toli eisi. Žinoma širdis apsidžiaugdavo, bet labiausiai nudžiugo kai man tai pasakė skautų vadovė. Turbūt tai irgi yra savotiška garbė.
Taigi, garbė - labai asmeniškas dalykas kurį kiekvienas supranta skirtingai. Tačiau man, kaip skautei garbė yra netik tai ką minėjau, bet ir galimybė būti čia, būti skaute! O ką gali žinoti, gal kažkada atsiras žmonių kurie norės į mane lygiuotis ir taip suteiks trupinėlį garbės, truputį kitokios nei esu paragavusi dabar...
Sueigos metu vyko diskusija,  kurioje bandėme išsiaiškinti kas yra garbė skautui ir ne skautui.  Išties, atsakymų buvo įvairių. Nuo jausmingų iki šmaikščių.  Klausytis ir dalintis brolių ir sesių mintimis apie garbę buvo ne tik įdomu. Džiugu, kad garbę kiekvienas apibūdina, jaučia, supranta skirtingai, tačiau, pati garbė nuo kažko prasideda ir prasideda kiekvieno žmogaus širdy, pačiam giliausiam kampelyje  iš kurio ir gimsta tokios gražios mintys:

Šiaulių tunto, Aušros draugovė                                                                                                                             s. Fausta


Garbės negalima nusipirkti, ją galima gauti darydami gerus darbus, padėdami. 
br. Lukas
Garbę reikia pelnyti iš draugiškumu, pagalba ir didelėmis pastangomis.
br. Simonas
Man garbė -  tai vertybe už nuopelnus, gera vardą,  gerus darbus.
br. Rokas
Garbė – tai gautas žmonių pasitikėjimas už gerus darbus.
s. Agnė

Fausta Roznytė | 2012-01-31