Jei įžodis skambėtų "Brangindamas savo šlovę <...>"

Rūta Jurkšaitė | 2012-01-31

Jei įžodis skambėtų "Brangindamas savo šlovę <…>"

 

Pirmiausia pabandyta atskirti garbingus ir negarbingus veiksmus:

Garbinga:                                                                                Negarbinga:

 

Sakyti tiesą / būti taikdariu;                                                   Meluoti / kiršinti;

Daryti gerus darbus;                                                              Skriausti / smerkti kitus;

Padėti kitiems, ypač jaunesniems;                                           Muštis / grąsinti / lįsti į akis;

Pamokyti jaunesniuosius;                                                       Mokyti jaunesnius blogų poelgių savo pavyzdžiu;

Būti sąžiningu;                                                                       Vogti;

Tesėti pažadus / laikytis duoto žodžio;                                     Netesėti pažadų;                                                        

Būti paprastu;                                                                       Trokšti garbės - būti garbėtroškai.

 

Lietuvių liaudies išmintis sako:

Garbė eina keliu, negarbė kelio kraštu.

Garbė nuplėšti - ne gėlė nuskinti (suprask: ne taip paprasta susigrąžinti).

Garbė rūpi turtingam, duona - alkanam.

Garbingiau žūti, negu pasiduoti.

…………………………………………

Jei įžodis skambėtų "Brangindamas savo šlovę <…>"

 

Vis dėlto, kažkodėl jis skamba "Brangindamas savo garbę<…>". :) Taigi, koks skirtumas tarp žodžių "garbė" ir "šlovė"? Atrodo, tai sinonimai, galintys vienas kitą pakeisti. Pažiūrėkime, ką sako "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas".

"Garbė - visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus; šlovė, geras vardas. Gerai dirbti yra garbės dalykas. Nuplėšti garbę. Netekti garbės. Toks pasiūlymas teikia mums garbę. Tai nedaro tau garbės. Garbės narys (pagerbiant išrinktas). Garbės sargyba (skirta pagerbti). Garbės žodis (tvirtas, patikimas).

 

"Šlovė - garbingas išgarsėjimas, pagarba. Didelė garbė: amžina šlovė žuvusiam didvyriui! Geras vardas: būti be šlovės. Nuplėšti kam šlovę. Netekti šlovės. Girtis šlove."

 

(Pasidomėta buvo ir kitais panašiai skambančiais žodžiais, kaip: pagarba - tai pagerbimo jausmas; jo reiškimas. Reikšti / jausti kam pagarbą. Kreipiuosi su pagarba. Pagarbos vertas.

Garbėtroška - garbės troškimas; garbės trokštantis žmogus.)

 

Deja, tai dar neparodo aiškios skirties tarp šių dviejų išraiškų, nors skirtumas jaučiamas. Aiškiai. Šiuo klausimu jus kviečiu atvirai diskusijai po šiuo straipsniu.

                                                                     Dėkojame kandidatei į pat. skautus s. Karolinai Turauskaitei.:) 

…………………………………

Prisimintos kelios dainos, giesmės ir eilėraščiai, kuriuose minima garbė, skaitytos R. Baden - Powell'io knygos "Skautų vadas" (1933 m.) ištraukos.  Vieną jų norime pateikti ir jums:

Garbės pajautimas

         "Iš skauto atsakingumu, skauto įžodžiu, įstatais ir skilčių sistema ugdomas berniukas, kuriuo galima pasitikėti.

         Skautų įstatai yra viso skautiškojo auklėjimo pagrindas.

         Įvairius įstatų punktus reikia visapusiškai aiškinti ir padaryti visai suprantamus kiekvienam berniukui praktiškais pavyzdžiais, rodančiais, kaip kokį įstatą taikyti kasdieniniame gyvenime.

         Joks mokymas žodžiu negali atstoti pavyzdžio. Jei skautų vadas pats laiko skautų įstatus visuose savo veiksmuose, berniukai nedaug teatsiliks, jį sekdami.

         Šis pavyzdys turės tuo daugiau jėgos, juo labiau pats skautų vadas skauto įžodį supras taip, kaip norėtų, kad jį suprastų skautai.

         Pirmuoju įstatu "skautas yra tiesus ir laikosi savo žodžio" remiasi visa ateities skautų elgesio drausmė. Štai kodėl skautų vadui reikėtų labai gerai paaiškinti berniukams, prieš priimant juos į draugovę.

         Skautų įžodžiui duoti tyčia rengiamos iškilmės. Šios rūšies iškilmingos apeigos, atliktos rimtai ir su reikiamu susikaupimu, padaro berniukui didelio įspūdžio. Turint galvoje panašios nuotaikos svarbą, reikia stengtis, kad viskas išeitų tikrai įspūdingai. Labai svarbu, kad skautas kiek galima dažniau tikrintų ir naujintų savo įstatų pažinimą. Berniukai lengvai pamiršta, bet niekada negalima leisti berniukui iškilmingai pasižadėjusiam vykdyti skautų įstatus, kad jis nors vieną dieną nežinotų, kas tai per įstatai.

         Kaip tik skautas supranta, kas yra jo garbė, kada duodamas įžodį, jis pamato, kokios didelės reikšmės duodama jo garbei, vadas juo turi visai pasitikėti. Įvairiomis progomis rodykit skautui, kad jį laikote atsakingu. Duokit jam kokią nuolatinę ar laikiną pareigą ir laukit, kad pavestas pareigas gerai atliktų. Nereikia nuolat sekti ir tikrinti, ar jis tinkamai atlieka pareigas. Leiskit jam daryti klaidas, jei be to apsieiti negalima. Vis tiek, kas būtų, leiskit jį vieną ir pasitikėkit, kad pavestą darbą jis stengsis padaryti kiek galėdamas geriau."

…………………………………

B. Brazdžionis

GARBĖS HIMNAS

Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką

Nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių,

Garbė už saulę, kur kas rytą teka,

Ir už didybę mūs mažų širdžių.

Garbė už kalnus, kur žmogus nesiekia,

Garbė už marių paslėptas gelmes,

Garbė Tau, Viešpatie, kad esam niekas

Prieš Tavo veidą, o prieš nieką - viskas mes!

Garbė Tau, Viešpatie, už vardą, kur nešioju,

Ir už sodybas mūs tėvų tėvų.

Už žemę, kur mana tauta sustojo,

Už sielą, gyvą tik alsavimu Tavu.

                                                                                                                                                              Budėk!

                                                                                                       Kazlų Rūdos Kazio Griniaus draugovės skautai®

Rūta Jurkšaitė | 2012-01-31