Mokymų skyrių vadovai susitiko Budapešte

Simona Klumbytė | 2012-01-24

2012 m. sausio 13-15 dienomis kartu su mokymų skyriaus nare psktn. Dovile Vinkevičiūte dalyvavome Vengrijoje, Budapešte vykusiame Mokymų skyrių vedėjų susitikime (Training Commissioners Network Meeting), kuris kas 1-2 metai vyskta vis kitoje Europos šalyje. Šiais metais į Budapeštą susirinko apie 40 dalyvių iš 20 šalių.

 Nuotrauka iš http://euroscoutinfo.com/2012/01/16/action-learning-in-practice/

 

Šiųmetinis renginys išsiskyrė savo ambicija padėti dalyviams įsigilinti į vieną konkrečią temą, įsigilinti į kiekvieno dalyvio keliamus probleminius klausimus stengiantis padėti tuos klausimus išspręsti žvelgiant ne iš savo, bet iš klausiančiojo, keliančio problemą asmens perspektyvos. Renginio metu pasiūlyta dirbti su viena iš trijų siūlomų temų – Medinių kauliukų kursai, naujos mokymų sistemos įgyvendinimas ir mokymų kokybė.

Pirmoji renginio diena – penktadienis – buvo skirtas susipažinimui, šalių mokymų sistemų pristatymui bei diskusijoms. Vaišių iš įvairių šalių ragavimą lydėjo mokymų sistemų pristatymai, neformalios diskusijos apie sistemų panašumus bei apie neformalųjį ugdymą apskritai. Paaiškėjo, kad daugumoje organizacijų taikomos modulinės mokymų sistemos, išvystytos iki skirtingo lygio: kai kur tik pradedama jas įgyvendinti, o kai kur jau kalbama apie poveikio įvertinimą ir tobulinimą.

Visas šeštadienis buvo skirtas darbui įsigilinant į vieną iš siūlomų temų. Kartu su Dovile pasirinkome temą „naujos mokymų sistemos įgyvendinimas“. Tądien darbui pritaikytas aktyvaus mokymosi (action learning) metodas. Taikant šį metodą, atskirai diskutuojama nedidelėje grupėje apie kiekvieno dalyvio iškeltą problemą. Dalijimuisi patirtimi įprastą dialogą „mes panašią problemą sprendžiame taip“ keičia dialogas, kurio pagrindinė idėja - „kiek aš suprantu tavo organizacijos kontekstą, bandydamas žvelgti iš tavo perspektyvos, tavo iškeltą problemą siūlau spręsti taip, svarstant iškeltą klausimą siūlau atsižvelgti į tokius aspektus“.

Iškėlėme klausimą dėl Lietuvos skautijos mokymų sistemos įgyvendinimo – kaip turint rezultatą – identifikuotas kompetencijas konkretiems vadovams - užtikrinti nuoseklų ir sistemišką organizacijos narių kompetencijų ugdymą? Kaip esant lanksčiai, neprivalomai mokymų sistemai užtikrinti naujų vadovų parengimą sėkmingai savanoriško darbo pradžiai? Diskusijos metu pasiūlyta siekti įtvirtinti mokymosi kelio (learning path) sistemą, kurti tam tikrus sisteminius mokymų prototipus (pvz. užsibrėžti, kad tam tikros kompetencijos bus ugdomos reguliariai, kitos – esant poreikiui ir pan.) nuolat juos išbandyti ir tobulinti, apibrėžti visiems privalomą bazinį kompetencijų rinkinį, kitos kompetencijos turėtų būti skirtos asmeniniam tobulėjimui, asmeninių iššūkių išsikėlimui ir pasiekimui. Be to, mokymai (ir bet kokia edukacija) toli gražu neišsprendžia visų organizacijos problemų: pavyzdžiui, motyvacijos nebuvimas yra tik simptomas, o priežastis glūdi giliau, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemoje arba jos nebuvime, vadovų bendravime, ir pan. Apibendrinant diskusijos dalyvių mintys, pasiūlymai buvo gana abstraktūs, tačiau pati diskusija padėjo geriau suvokti klausimą, pažvelgti į savo organizacijos problemas iš kitos perspektyvos.

Sekmadienį skyrėme diskusijoms taikant atviros erdvės (open space) metodą. Taikant šį metodą keletas renginio dalyvių iškelia jiems svarbius probleminius klausimus ir moderuoja diskusijas, į kurias renginio dalyviai įsitraukia savo nuožiūra. Diskutuojant grupėje „Tarybos/pirmijos/biuro narių mokymas“ paaiškėjo, kad daugumoje sėkmingų, didelių ir gilias tradicijas turinčių organizacijų svarbias nacionalines valdančias pareigas užima savo srities profesionalai, o ne jaunimas, turintis daug entuziazmo ir mažai patirties. Diskusija apie mokymų poveikį paliko dviprasmiškų minčių: viena vertus, visi mokymai yra kažkuo naudingi, tačiau jų poveikį organizacijai išmatuoti yra labai sunku, nes tas poveikis pasireiškia tik praėjus gerokai laiko, be to, ne visada būna toks, kaip nustatyta oficialiuose kursų tiksluose. Vėliau diskutavome apie tai, ar edukacija turėtų būti privaloma, ar pasirenkama savanoriškai. Daugelyje organizacijų mokymai yra neprivalomi, tačiau, kad vadovai juose dalyvautų, kokybė turi būti labai aukšta, ir turi būti pagrįsta jų nauda ne tik skautavime, bet ir už skautavimo ribų. Pavyzdžiui, airių skautų mokymai yra pripažįstami valstybės mastu, taigi juose dalyvavęs vadovas gali drąsiai rašyti į savo CV, kad turi tam tikrą kompetenciją, įgytą būtent skautų vadovų mokymuose. Vis dėlto, yra tam tikrų kompetencijų, kurias vadovai šiose organizacijose turi praeiti: tai – vasaros poilsio organizavimas, pirmoji pagalba, pradžiamokslis (jei vadovas anksčiau nebuvo skautas) ir pan.

Renginio metu pristatytas gegužės menesį vyksiantis forumas „Building bridges“, kuris bus skirtas aktualių klausimų, susijusių su jaunimo programa, suaugusiųjų resursų valdymu bei mokymais, aptarimu. Ypač akcentuojamas šių sričių susiejimas, bendradarbiavimo būdų aptarimas  ir paieška siekiant sinergijos efekto.

Šis renginys padėjo geriau įsigilinti į Lietuvos skautijos mokymų problemas, pažvelgti į jas iš naujos perspektyvos, taip pat renginio metu sustiprinti ryšiai su kitų šalių mokymų skyrių vedėjais ir mokymų vadovais.

 

 

Vyr. sk. Simona Klumbytė, psktn. Dovilė Vinkevičiūtė

 

 

Kelionė į renginį finansuota projekto „Dievui. Tėvynei. Artimui“ lėšomis. Projektas remiamas Europos socialinio fondo agentūros pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą.


Simona Klumbytė | 2012-01-24