Jamboree pėdsakai

Gabija Kubiliūtė | 2012-01-20

Sveiki broliai ir sesės!


Nusprendžiau su jumis pasidalinti įspūdžiais iš pasaulinės skautų stovyklos Jamboree Švedijoje. O jų išties turiu begalo daug…Netgi galiu teigti, kad tai buvo vienas iš didžiausių nuotykių, nutikusių man vasarą Smile.

Nuo to laiko, kai atvykau į Jamboree, atsidūriau tarsi sapne, nes niekada nebūčiau pagalvojusi, kad taip galėtų būti: stovyklos mąstas – milžiniškas. Tiek daug žmonių vienoje vietoje nebuvau mačiusi, o dar skautų! Visos stovyklos teritorija, kaip patys palyginome, prilygsta Utenai… Iki draugų, kuriuos ten susiradome, trise pėdindavome per stovyklą apie dvidešimt minučių, kiek laiko truktų apvaikščioti visą stovyklą - baisu net ir įsivaizduoti. O pasiklysti taip pat nesunku: vieną vakarą teko paklaidžioti apie valandėlę po stovyklą, nes jau buvo sutemę, o įžiūrėti mūsų, šešių lietuvaičių pastovyklę, tarp daugiau nei 40 000 žmonių pasirodė nelengva užduotis Smile. Taigi, vien tai, kad negalėjome suvokti šio, vien skautų suorganizuoto renginio galios ir dydžio, darė mums begalo didelį įspudį…

O stovyklos dvasia! Čia ir grįžta visi prisiminimai... Kiekvieną rytą, kai mes norėdavome pamiegoti, mus žadindavo ne vadovas, o patys įvairiausi garsai: netoli mūsų pastovyklės buvo įsikūrę škotai. Jų pastovyklės pakraštyje gulėjo akmuo, ir vienas škotas, kiekvieną rytą  saulei tekant ant jo užsilipdavo, išsitraukdavo dūdmaišį ir atsisukęs į tekančią saulę  užgrodavo. Tuo metu, jau atsikėlę mes stovėdavome netoliese ir mėtydavome į orą pusrytinius lietinius, kalbėdami, kad ši diena bus nuostabi, visai nežinodami, kas mūsų laikia...Vakarai – dainos, gitaros, žaidimai Smile. Dainavome su Texasu, portugalais, vokiečiais, belgais... Žaidėme ispanų žaidimus. Kiekviena diena – kaip naujas nuotykis, kvietęs mus keltis rytais ir pamiršti, kaip atrodo liūdnas veidelis (žinoma, liūdėdavome, kai visa dieną siautėdavo lietus, beveik uraganas, ir reikėdavo tupėti tyliai kad vėjas nenupūstų)...

Turbūt svarbiausias dalykas, patirtas šioje stovykloje – tai visiška tolerancija, vienybė, taika ir skautiškas tvirtumas. Pirmą kartą skautavimą pamačiau kitomis akimis. Supratau, kad skautų organizacija  nėra nematoma, tyliai veikianti. Priešingai - pamačiau jos galią, vienybę, milžinišką organizuotumą, daromą įtaką. Pagrindinis stovyklos šūkis ,,Aš keičiu pasaulį šiandien‘‘ tapo įmanoma ir realia misija, kuria pradėjau tikėti. Supratau, kad norėdami ką nors nuveikti, visi turime dirbti drauge, nesvarbu, kad tavo draugas gali būti iš kito žemyno. Juk visi mes panašūs, o panašus savo skautiškomis idėjomis ir tuo, kad trokštame būti laimingi Smile.

Taigi, ši stovyka nėra paprasta. Tai – viso pasaulio buvimas kartu, proga prisiminti, kokie mes panašus, kokie esame kiekvienas svarbūs ir kiek daug galime nuveikti... Juk kur yra noras – ten yra kelias!

Gabija Kubiliūtė | 2012-01-20