Aktyvus pilietinis skautavimas – laikas pradėti skautauti be kabučių

Pavel M. | 2011-12-22


Gerų išimčių visada buvo, bet tai tik išimtis iš taisyklės

Šito straipsnio priežastis yra paprastas klausimas: kodėl Raudonas kryžius, Caritas, Jaunimo linija ir daug kitų ima ir padeda žmonėms, o skautai į visas puses skelbiantieji, kad tarnauja Dievui, Tėvynei ir artimui, kažkaip vis žaidžia „skautavimą“ tik tarpusavyje, o visi darbai į išorę – visuomenei, tik dėl varnelės?

Skautiška idėja tikrai yra graži - skaitėm, daug girdėjom, aptarinėjom. Bet kažkaip praktiškai viskas „buksuoja“ ir kažko vis trūksta? Ar tai situacijos, žmonių sąmoningumo, noro, motyvacijos, gerų sąlygų, palaikymo, pinigų stoka? Sąrašas ilgas, bet mano manymu, tai lyg vartyti lapus, kurie pridengia šaknis.

Mes gi puikiai suprantame, kad visas mūsų metodas grindžiamas geros veiklos pavyzdžiu, stipriais žmonėmis, kaip dvasia taip ir poelgiais, į kurias norisi lygiuotis... Bet pradėsim nuo pradžios.

Skautiškas kelias susideda iš trijų žingsnių:

1)      Pakeisti save – mūsų laikais tai yra pats sunkiausias dalykas: išeiti iš savo pasaulio ir pradėti gyventi realiame su visais jo pliusais ir minusais, sustabdyti vidinį abejingumą aplinkiniams žmonėms ir sunkiausia – pradėti mylėti žmones.

Keletas smulkių, bet judant link savęs pakeitimo, pavyzdžių:

a) Stovi sotelėje - lauki autobuso. Priešais tave užgeso mašina ir vairuotojas vidury eismo bando ją stumti. Ką darysi? Žiūrėsi kaip ir visi aplink į tą niekšą? Ar iškart užraitosi rankoves ir padėsi pastumti mašiną?

b) Visi tyčiojasi iš bobutes stotelėje, kad ji nesigaudo, koks autobusas kur važiuoja. Tyčiosiesi kaip visi ar prieisi ir pabandysi viską išaiškinti?

c) Arba einant gatve, išgirsi šalia einančios mergaites pokalbį telefonu su mama, kad ji neturi už ką grįžti namo į kitą miesto galą? Praeisi, ar prisiminsi, kad turėjai bilietėlį kišenėje?

 

Būtent tam yra skirtos visos mūsų programos ir veiklos – treniruoti įgūdžius, kad prireikus juos panaudotume darant gerus darbus visuomenei. Ir tik išmokus pačiam visada būti pasiruošusiu padėti artimui, galima mokyti to kitus ir rodyti anksčiau minėtą pavyzdį bei užkrėsti iniciatyvumu.

2)      Pakeisti aplinkinius  

Antras žingsnis – tai vadovavimas. Puikiai suprantant, kad vienas lauke ne karys, bet savo energija rodant pavyzdį ir iniciatyvą, mokant kitus tobulinti savo įgūdžius ir paeksperimentavus skautiškoje laboratorijoje (organizacijoje) bandyti jau kryptingai padėti visuomenei, einant link trečio žingsnio.

3)      Kartu pradėti keisti pasaulį 

Trečias žingsnis, tai tavo komandos nenugalimas noras daryti gerus darbus ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad norisi. Taip ir atsiskleidžia aktyvus pilietinis skautavimas: žvalgyti, kur galima padėti, žvalgyti savo galimybes, žvalgyti savo komandą ir svarbiausia, visą tai daryti linksmai. Tada ir „nebuksuos“ vidinis skautiškas kodeksas, nes dabar jau bus kam jį pritaikyti, o skautiška idėja neatrodys tokia keista. Ir į skautus žiurės kitaip.

 Gilv. Pavel M.

2011

 

Gerų išimčių visada buvo, bet tai tik išimtis iš taisykles

Pavel M. | 2011-12-22