Karinių oro pajėgų ir oro skautų bendradarbiavimo atgimimas

Senas Skautatinklis | 2011-06-14


Tarpukariu oro skautų buvo tik Austrijoje, Estijoje, JAV, Lietuvoje ir Vengrijoje. Lietuvoje skautai aktyviai domėtis aviacija pradėjo 1933 m., o tikrų oro skautų skiltys ir draugovės pradėjo kurtis jau po metų. Oro skautų idėja pradėjo plisti visoje Lietuvoje tarp skautų ir jaunimo, taip pat į veiklą įsijungdavo ir vyresni žmonės, būta pavyzdžių, kai visa šeima tapo oro skautais: tėvas Vytautas Byčiūnas – draugovės įkūrėjas ir globėjas, sūnūs Rimantas ir Vytautas – skiltininkai. 1939 m. surengtame oro skautų suvažiavime jau dalyvavo 250 skautų iš Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Alytaus, Utenos, Biržų ir kitų miestų.

Oro skautams buvo sudarytos visos sąlygos tobulėti, jie turėjo daug partnerių. Paprastai mažųjų mokymas prasidėdavo nuo modelių gamybos ir skraidinimo, vėliau vyresnieji pradėdavo sklandyti sklandytuvais, o patys vyriausi ir labiausiai patyrę mokydavosi skraidyti lėktuvais. S. Dariaus ir S. Girėno draugovės šūkis buvo: „Nuo modeliuko prie sklandytuvo, nuo sklandytuvo prie lėktuvo“. Savo veiklos oro skautai nebūtų galėję vykdyti be partnerių pagalbos. Patys didžiausi iš jų buvo Lietuvos kariuomenės Karo aviacija ir Lietuvos aeroklubas.

1927 m. įsikūręs Lietuvos aeroklubas (LAK) pradėjo stipriai populiarinti aviaciją, tad nenuostabu, kad greitai į klubo gretas įsijungė ir skautai. Aeroklubo instruktoriai ne tik mokydavo vaikus sklandyti, skraidyti ir gaminti modelius, bet ir organizuodavo specialias sklandymo, modeliavimo stovyklas oro skautams. Iki okupacijos ir LAK paleidimo organizacija padovanojo skautams ne vieną sklandytuvą bei suteikė bazę
propaguoti skautiškajai aviacijai.



Karo aviacija, įsikūrusi 1919 m. sparčiai tobulėjo, buvo įsigyjami nauji orlaiviai, sena technika atnaujinama. Iki sovietų okupacijos buvo paruošta daug karo lakūnų, kurie turėjo karo patirties. Lakūnai buvo aviacijos pradininkai Lietuvoje, pirmieji atlikdavo akrobatines figūras (pvz., vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius – „mirties kilpą“), skraidydavo ypač sunkiomis sąlygomis, nes visa technika buvo nežinoma, o ir pati aviacija netobula, ką tik susikūrusi, trūko instruktorių, kurie galėtų mokyti jaunus lakūnus. Taip pat per tą laiką užaugo aviakonstruktorių karta (brg. gen. Antanas Gustaitis, vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius), kurie gebėdavo patys suprojektuoti ir pagaminti orlaivius.

Nors buvo nelengva, Karo aviacija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse turėjo sukaupusi didelės patirties, kuria dalijosi ir su oro skautais. Karo lakūnai vesdavo skautams paskaitas apie aviaciją, mokydavo gaminti modelius, skraidyti. Oro skautai būdavo ruošiami kaip priešlėktuvinės gynybos specialistai, taip pat buvo įgyvendintas specialus priešcheminės apsaugos kursas.

2005 m. gegužės 7 dieną Prienuose per tradicinę skautų Pavasario šventę įvyko Lietuvos skautijos tarybos posėdis, kurio metu buvo pristatyta idėja atkurti oro skautus Lietuvoje bei pasirašyta bendradarbiavimo deklaracija tarp Tautinio aviacijos sporto žaidynių komiteto ir Lietuvos skautijos.

Šios organizacijos prisiėmė atsakomybę bendromis jėgomis siekti populiarinti aviaciją ir skautavimą visuomenėje, skatinti tikslingą jaunimo užimtumą. Pasitelkiant skautiškus principus ir Lietuvos aviacinį paveldą prisidėti ugdant ištikimus savo Tėvynei piliečius, atsakingą ir kūrybingą jaunąją kartą.



Pirmasis tvirtas žingsnis atkuriant oro skautų judėjimą Lietuvoje buvo 2005 m. balandžio 30 diena. Lietuvos aeroklube įvyko Antano Arbačiausko oro skautų draugovės steigimo iniciatyvinės grupės susirinkimas. Jame dalyvavo Tautinio aviacijos sporto žaidynių komiteto, Lietuvos skautijos, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos, Oreivystės centro ir Lietuvos aeroklubo atstovai.

Tai buvo pirmas žingsnis atkuriant oro skautų judėjimą, kurio užuomazga buvo tarpukario Lietuvoje (1939 m.). 2005 m. balandžio 30 d. Antanui Arbačiauskui būtų sukakę 72 metai. Buvo pagerbtas Antano Arbačiausko, kaip vieno iš Tautinio aviacijos sporto žaidynių komiteto iniciatorių bei steigėjų, atminimas. Paskutiniais savo gyvenimo metais Antanas Arbačiauskas buvo vienas iš oro skautų judėjimo atgaivinimo iniciatorių. Susirinkusieji vienbalsiai pritarė Antano Arbačiausko vardo suteikimo pirmajai LS oro skautų draugovei.

Neilgai trukus Kaune įsikūrė Aleksandro Griškevičiaus oro skautų draugovė. Didelę savo gyvenimo dalį A. Griškevičius skyrė aviacijai. Jo raštuose skaitome, kad jis ilgai stebėjo paukščius, jų skriejimą. Tyrinėjo sparnų formas, jų ploto ir svorio santykius. Apie tai, kad jis buvo gerai susipažinęs su to meto užsienio tyrinėtojų darbais, liudija jų kritinis vertinimas. 1851 m. Kauno gubernijos spaustuvėje lenkų kalba buvo išspausdinta nedidelė knygelė „Žemaičio garlėkis”, kurią parašė A. Griškevičius.

Tęsiant tarpukario tradicijas 2011 metais buvo atnaujintas Lietuvos skautijos oro skautų ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) bendradarbiavimas. Oro skautai yra kviečiami dalyvauti renginiuose moksleiviams (Tarptautinė tiriamųjų darbų konferencija „Plieno sparnai“), taip pat jaunimas skatinamas įsijungti į aviacinę veiklą per kitus Karinių oro pajėgų vykdomus projektus. Savo ruožtu oro skautai kviečia KOP karių ir darbuotojų vaikus dalyvauti savo renginiuose, stovyklose, kuriose vaikai ne tik susipažįsta su aviacine veikla, patys mokosi skraidyti su vaikiškais sklandytuvais, bet ir mokosi įvairiausių skautiškų dalykų pagal Lietuvos skautijoje taikomus metodus: pasižadėjimą ir priesakus, mokymąsi veikiant, savęs išbandymą, mažų grupių (skilčių) sistemą, mokymąsi sekant pavyzdžiu.



Karines oro pajėgas bendradarbiauti su oro skautais paskatino Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos skautijos bendradarbiavimo sutartis (pasirašyta 2009 m.), bendras siekis skatinti plėtoti aviaciją tarp jaunimo bei didinti vaikų užimtumą.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 31 milijonas skautų 216-oje valstybių ir vietovių, Lietuvos skautijoje skautauja apie 2500 žmonių. Oro skautų kol kas Lietuvoje yra dvi draugovės, kurios įkurtos Vilniuje ir Kaune. Jas sudaro apie 50 skautų ir vadovų.

Per visą skautijos istoriją skautais yra buvę daugybė garsių žmonių: 11 iš 12 JAV astronautų, išsilaipinusių mėnulyje, garsus režisierius ir filmų kūrėjas Stevenas Spilbergas, bitlas seras Paulas McCartney, tarptautinės bendrovės „Sony" įkūrėjas, verslininkas Masaru Ibuka, amerikiečių mokslininkas, pirmą kartą istorijoje atlikęs dirbtinės širdies persodinimą William C. Devriesas, buvęs Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas, Lietuvos Respublikos prezidentai Antanas Smetona, Valdas Adamkus bei daugelis kitų žmonių, kurie padarė nemažą įtaką politikos, mokslo ir meno raidai pasaulyje.

Tikimės, kad iš šio vėl užsimezgusio bendradarbiavimo vaisių Lietuva vėl galės vadintis aviacine valstybe, kurioje augs garsūs lakūnai, konstruktoriai ir modeliuotojai.

skautas vytis Andrius Mika
Senas Skautatinklis | 2011-06-14