Vidurpavasaris: „Skautybės berniukams“ sutiktuvės Šiauliuose

Senas Skautatinklis | 2011-04-27
Kiekvienas skautiškas renginys prasideda švilpuku. Taip pat ir šis! Renginio komendantui skautui vyčiui Giedriui Globiui sušvilpus kas kur įsitaisę leidomės į daugiau kaip 100 metų kelionę (knyga pasaulį išvydo 1908 m.).



Brolis Valdas Rakutis apžvelgė knygos atsiradimo istoriją, įdomiai pristatė knygos autoriaus Roberto Baden-Powellio asmenybę. Knygos spec. redaktorė sesė Rasa Dumčiūtė papasakojo, kaip sekėsi šiam – ketvirtajam lietuviškam leidimui – atkeliauti pas lietuvių skautukus.



Įdomi buvo knygos iliustracijų apžvalga. Juk visų piešinėlių autorius – B.-P.! Vieni paveikslėliai mena jo paties patirtus nuotykius Afrikoje, Indijoje ir kitose pasaulio šalyse, kiti yra tiesiog praktinio skautavimo instrukcijos, o ko verta šmaikščioji Tomio Gležnapėdžio serija!



Sesės Gražbylės Venclauskaitės pasisakymas visus privertė suklusti. Juk ji mena tiesiogiai bendravusi su pasaulio skautų šefu B.-P.! Į mus jis žvelgia iš knygos viršelio, o sesei Gražbylei ranką spaudė Londone, kai ji mokėsi skautiškuose kursuose ir visi bendramoksliai buvo užsukę į B.-P. dvarą. Nedaugelis tokiais prisiminimais galėtų pasidalinti.



Akimirka, kada mintimis ir fantazijomis nusikėlėme į tuos laikus, kai kiekvienas galėjome paspausti kairę B.-P. – tai Perkūno draugovės patyrusios skautės Kotrynos Valečkaitės smuiku atliktas J. Massenet „Meditation“.



Labai džiugu, kad apie skautybę panoro pasisakyti ir skautų tėveliai. Jie negailėjo gerų žodžių šiam judėjimui ir Šiaulių tunto vadovams. O pasirodžiusią knygą jau seniausiai nusipirkę ir skaito visą šeima.



Iš salės pasigirdo klausimų apie pirmuosius tris lietuviškus leidimus. Renginio vedėjai susirinkusiems pristatė, kad pirmasis leidimas buvo išleistas 1934 m., pačiam B.-P. sutikus, kai jis 1933 m. lankėsi Lietuvoje; antrasis išėjo 1956 m. Kanadoje, o trečiasis – 1998 m. Klaipėdoje. Dar viena renginio dalyvė nuogąstavo, ar beužteks knygų visiems Lietuvos skautams (knyga išėjo 2000 egz. tiražu). Sutarėme, kad skautai pasidalins keletu egzempliorių, svarbiausia, kad perskaitytų visi norintys įsilieti į mūsų šeimą!



Atsisveikindami vieni kitiems linkėjome, kad knyga nedulkėtų namų bibliotekose, o būtų nuolat skaitoma, kad nuolat atnaujintume savo skautišką dvasią!

Ačiū Šiaulių „Aušros“ muziejui už pagalbą organizuojant knygos sutiktuves!

Nuotraukos – brolio Seržo.

Šiaulių tunto patyrę skautai
Senas Skautatinklis | 2011-04-27