Aukščiausios kokybės pilietiškumas

Senas Skautatinklis | 2011-02-16
BP teigė, kad skautavimo tikslas – tai žmogaus pilietiškumo jausmo ugdymas. Ar galime teigti, kad praėjus tiek metų, mes nepamiršom ir nepametėm šios idėjos? Ar skautai – pilietiški žmonės?

Visų pirma, tikriausiai reikėtų apsibrėžti pačią pilietiškumo sąvoką, nes kiekvienas suprantame tai skirtingai. Mano nuomone, čia labiausiai tinka šie žodžiai, paimti iš D. Kuolio interviu vienos Vilniaus mokyklos laikraščiui:

Tai žmogaus laikysena, kylanti iš įsipareigojimo savo kraštui, savo krašto bendruomenei – ne tik dabartinei, bet ir tai, kuri buvo prieš mus ir išėjo, ir tai, kuri ateis po mūsų. Gali skambėti per skambiai, bet tai labai tikri dalykai, labai apčiuopiama patirtis. Mat savo gyvenimą gali nugyventi tiek užsisklendęs nuo visuomenės, rūpindamasis vien savo reikalais, tiek mėgindamas save stipriau susieti su tave išauginusia bendruomene, su jos likimu. Bendruomenės rūpesčiai šiuo atveju tampa ir tavo rūpesčiais.

Ką apie šitokių savybių ugdymą skautybėje galvoja patyrę skautai? Ar skautaujant mes įgaunam tokių įgūdžių ir žinių, kurie ateity mums padeda lengviau spręsti iškilusias problemas?

Miglė(pat. sk.): Be abejo, tai pilietiškumo mokykla. Niekur kitur nuo pat mažens vaikai nėra mokomi mylėti ir gerbti tėvynę. Gimtosios šalies meilė tampa savaime suprantamu dalyku. Vaikai skatinami mąstyti, turėti savo nuomonę, mokėti ją apginti, kas būtina kiekvienam piliečiui. O tai padeda gyvenime iš esmės. Visų pirma, tėvynės meilę puoselėjantis žmogus lengviau save suvokia pasaulyje, jo vertybės tampa stipresnės ir aiškesnės. Žmogus geba suvokti save kaip individą, aiškiai žinoti savo vertybes ir siekti užsibrėžto tikslo.

Gabija (pat. sk.): Juk skautų organizacijos tikslas - iš vaikų ugdyti dorus piliečius. Remiantis tuo sukurti ir skautų priesakai - "Skautas paklusnus tėvams ir vyresnybei" ar "Skautas ištikimas Dievui ir Tėvynei". Taip pat puikiai pilietiškumo ugdymo idėją atspindi ir įžodžių tekstai.
Skautas nuo pat mažumės mokomas išsisukti iš keblių situacijų, turint ribotus išteklius pasigaminti reikalingą daiktą ir gauti kokybišką rezultatą. Tiesą sakant, nežinau, ar paprastas žmogus dažnai patenka į tokias situacijas, tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti. Nors konkrečių įgūdžių pasidaryti indaują kasdieniniame gyvenime gali netekti panaudoti, išsiugdytos tokios savybės kaip kūrybingumas, sugebėjimas išgyventi įvairiomis sąlygomis ir taupumas praverčia ir kasdienybėje.


Atrodo net nekyla abejonių, kad skautai galėtų nebūti pilietiškais žmonėmis – nesvarbu, ar tam įtaką daro skautavimas ar kokia kita aplinka. Kita vertus, anot D. Kuolio, pilietiškas žmogus - tai tas, kuriam svarbu, ką jis paliks po savęs, o pripažinkime – ne kiekvienas iš mūsų visada taip galvoja. Nors tai ir yra kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau pilietiškesnėje visuomenėje gyventi geriau – ir tik nuo mūsų tai priklauso. Tad tikriausiai reikėtų nesustoti ties jau turimais pasiekimais, o judėti toliau – juk tobulumui ribų nėra.

Su vasario 16- ąja!
Būkime aukščiausios kokybės Lietuvos piliečiais!

--
Minčių autorė - pat. sk. Virga Pleskaitė
Senas Skautatinklis | 2011-02-16