„Eurosea10“ – nepaprasta jūriškai skautiška dvasia

Senas Skautatinklis | 2010-09-23


Valgėme daug ir skaniai. Su Dovile netgi buvome nusprendusios dalintis viena pietų porcija, kad nereikėtų palikti neįstengiamo suvalgyti maisto. Prie pusryčių ar pietų stalo kvietėme brolius ir seses susikibus rankomis padainuoti.

Čekai pasirūpino, kad viešnagė jų šalyje būtų kuo įsimintinesnė kiekvienam svečiui. Turėjome galimybę pasirinkti vieną iš jų siūlomų užsiėmimų „Czech activities“ dienos metu. Man teko plaukti kanoja Otavos upe, kuri vietomis buvo labai srauni, vietomis lėta, tačiau įspūdžių ir nuotykių netrūko! Plaukiant vėrėsi nepaprastas kraštovaizdis: matėsi sugriautos pilies liekanos, kalnai, miškai, žmonių sodybos.

Sesė Dovilė pasirinko buriavimą. Deja, tą dieną vėjas nenudžiugino, jo tiesiog nebuvo... Tačiau smagu jau vien dėl to, jog išbandyta ir patirta, ką reiškia ypatingas čekiškas laivukas („P550" – tinkamas ir buriuoti, ir irkluoti; ir „NordStar" – patogus plaukioti tvenkiniuose ir ežeruose).

Mus priėmusiame mieste yra gilios alaus gaminimo tradicijos, todėl seminaro dalyviams buvo pristatytas šio gėrimo ruošimo procesas. Liaudies muzikos turtus parodė nuostabi Pilseno vaikų ir jaunimo kapela. Jie šoko, dainavo, vaidino, grojo liaudies instrumentais, kai kuriais mūsų šalyje nematytais ir labai įdomiais.

Tarptautinio vakaro metu skanavome patiekalų iš įvairių šalių, apžiūrinėjome parodas apie jūrinio (vandens) skautavimo tradicijas, klausėmės įdomių pasakojimų bei pačios pasakojome apie veiklą mūsų šalyje. Be to, siūlėme paragauti tinginio ir keptos duonos, pagardintos česnaku.

Sesės ir broliai iš užsienio ant mažų lapelių prirašė linkėjimų mūsų šalies jūriams!

Be galo norisi paminėti nepaprastą organizacinės komandos nuoširdumą ir atsidavimą. Čekai būtų nėję valgyti ir miegoti, kol nebūtų radę atsakymo į kuriam nors dalyviui iškilusį klausimą. Visa kompanija, susirinkusi iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Airijos, Ispanijos, Slovakijos, Serbijos, Lenkijos, Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Austrijos ir kt., buvo nepaprasta. Stengtasi išnaudoti kiekvieną minutę pasikalbėjimams, patirties pasidalijimams.

Nesuklysiu sakydama, kad „Eurosea" metu neteko būti vienoms: visą laiką su broliais ir sesėmis bendravome apie skautiškus, o kartais ir asmeniškus dalykus.



Supratome, kiek daug galima nuveikti jūrų skautams, nepriklausomai nuo geografinės padėties, kurioje jie yra. Užgimė ne viena idėja, kaip tobulinti jūrinį skautavimą, kad būtų kuo smagiau, turiningiau ir įdomiau. Su kai kurių šalių atstovais aptarėme bendradarbiavimo galimybes, bendrus projektus, buvome pakviesti į jų organizuojamus renginius.

Atrodo, taip ir norisi kuo greičiau sulaukti akimirkos, kada vėl susitiksime ir pajusime tą ypatingą mėlynai gaivų jausmą kartu.
Labai daug dalykų lieka nesudėtų į šias eilutes, tačiau vienintelis ir nenuginčijamas faktas – skautauti ir nuolat atrasati naujų dalykų, realizuoti save, nenustoti augti ir nuolat tobulėti kaip žmogui, nuo mažens mokytis veikiant ir siekti kurti kuo gražesnį pasaulį yra be galo verta!!!

Sesė Birutė Taraskevičiūtė, jūrų skautė, kandidatė į gintares
Senas Skautatinklis | 2010-09-23