Tikrųjų arijų žemėje

Senas Skautatinklis | 2010-08-17
Metų pradžia pradėjo jaukti planus ir vienas po kito dėl jiems svarbių priežasčių atkrito keletas žmonių. Brolis Vygis, turėjęs būti ekspedicijos vadu, taip pat turėjo rasti sau pamainą. Nors jis pats fiziškai ir nebuvo su mumis kalnuose, tačiau kiekviename pasirengimo etape jautėsi jo rūpestis. Nukraujavęs skautų vyčių branduolys ir naujasis vadas paskelbė rekrūtų paiešką.



Neatsiradus norintiems keliauti iš vyčių tarpo, teko žvelgti į kiekvieno iš dalyvių adresų knygelę ir siūlyti jungtis prie ekspedicijos savo draugams, kursiokams, bičiuliams, mėgstantiems plataus profilio keliones.



Po ilgų paieškos savaičių dešimt ekspedicijos dalyvių galiausiai buvo surinkti. Dešimt vyrukų (iš jų 6 skautai vyčiai) liepos 1- ąją pradėjo savo kelionę, kurios tikslas buvo paminėti Žalgirio mūšio 600 – ąsias metines ir ta proga užlipti į gražiasias Fanų kalnų aukštumas.

Kelionės dieną, visi susitikę Vilniuje pajudėjome į Rygos oro uostą. Kelios valandos smagaus dardėjimo ir šnekučiavimosi, leido pilnai pasinerti į kelionės ritmą. Rygos oro uoste didesnių nuotykių nebuvo išskyrus tai, kad išgirdome savo pavardes per vietinius garsiakalbius. Jie skelbė, jog mūsų reiso vartai už kelių minučių bus uždaryti ir kad mes nebepateksime į lėktuvą... Sunerimome, nors tiesą sakant ne visi. Visgi teko paskubėti.



Lėktuvas buvo sausakimšas, žmonės kiek paniurę prieš ilgą ir varginantį, beveik šešių valandų skrydį į Tadžikistano sostinę - Dušambė.

Ekspedicijos tęsinį skaitykite „Skautų Aido“ rudens numeryje!
Senas Skautatinklis | 2010-08-17