Kepam blynus. Kodėl vasario 16-tąją? Nežinau... Juk Užgavenės!

Senas Skautatinklis | 2010-02-16
Ilgą laiką Lietuvos žmonės kovojo su kitų šalių mėginimais užimti Lietuvą, kentė priespaudą, okupaciją. Buvo laikas, kai buvo uždrausta ne tik skaityti, rašyti, bet ir kalbėti lietuviškai. Tačiau atėjo metas, kai daugelis šalių pasaulyje apsisprendė tapti nepriklausomomis, atskiromis valstybėmis. Tarp jų ir Lietuva.



1918 vasario 16 d. Vilniuje, dabartiniuose Signatarų namuose, Pilies g. 26 (nuotrauka viršuje), susitiko dvidešimt garbių vyrų iš įvairių Lietuvos kraštų:

Marijampolės



Panevėžio



Klaipėdos



Telšių



Vilniaus



Tauragės



ir netgi negimę Lietuvoje



Jie suvokė, jog jau laikas Lietuvai tapti laisva, todėl nepaisydami jiems gresiančio pavojaus, ėmė grįsti kelią nepriklausomos Lietuvos atkūrimui. Pirmasis žingsnis – visų jų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.



Kad visi galėtų sužinoti apie šį įvykį, jį reikėjo viešai paskelbti. Tai padaryti buvo nutarta laikraštyje „Lietuvos aidas“. Kadangi tuo metu buvo vykdoma stipri cenzūra, specialusis laikraštis buvo išspausdintas prieš cenzūros tikrinimą ir paslėptas, o tikrinimui pateiktas suklastotas. Kai vokiečių valdžia suprato apgaulę, laikraščiai su Nepriklausomybės aktu jau buvo išdalinti žmonėms.



Tad iki šiol turėtume būti dėkingi tiems dvidešimčiai vyrų, kurie padėjo pamatus tam, kad kas rytą galėtume atsikelti žinodami ir jausdami, jog esme lietuviai, esame laisvi. Ir stengtis, jog trispalvė vėliava plazdentų ne tik kelis kartus per metus, bet kasdien mūsų širdyse.

--
Lietuvos skautijos informacija
Senas Skautatinklis | 2010-02-16