Na, O... Arba Ragių žygis

Senas Skautatinklis | 2010-01-19


Na, O dabar apie patį ėjimą. Mat kiekviena sesė žygio pradžioje gavo asmeninę užduotėlę bei visa skiltis užduočių lapelį. Užduotis reikėjo vykdyti pakeliui į vietą- Rasos sodybą. Užduotys buvo ypatingai įdomios. Reikėjo kaimuose vietinių klausinėti įvairių klausimų pvz.: Kas yra seniausias kaimo gyventojas ir kiek jam metų? Už kokią krepšinio komandą serga Arvydų kaimo gyventojai? Ar Fabijoniškių kaimo gyventojai yra buvę Vilniaus Fabijoniškėse? Pagrindine kliūtis – beveik visi sutikti kaimiečiai kalbėjo vien lenkiškai arba jei pasisekė- truputi rusiškai. Rasa, Skaidrė ir Skirmantė labai džiaugėsi, kad pasirinko mokykloje rusų, o Elena liko stovėti nieko nesuprasdama. Ak ta vokiečių...

Labai įsimintinas įvykis buvo kai Sakuros susitiko su vadovėmis ir ieškojo vietos pavalgyti. Beieškodamos pamatė mažą, smėlio spalvos šunytį, Šuniuko grandinė buvo painiai apsivyniojusi aplink krūmą. Nedelsdamos jį išlaisvino. Mažutis laisvai jas prisileido ir jo akutės po to net sublizgėjo iš džiaugsmo.

Seses itin nustebino vietinių noras bendrauti su jomis. Nebuvo nė vieno pikto žvilgsnio bei žodžio, ir aiškiai matėsi jų noras padėti. Po šitos patirties Sakuros pradėjo abejoti posakiu “tikras lietuvis”. Bet buvo ir išimčių. Jaunąsias seses viename kaime įtartinai sekė priekabių “sportsmenų” būrys. Net ypatingai neramu pasidarė....

Po maždaug 25 kilometrų jos pagaliau pasiekė Rasos sodybą. Ten jos galėjo daryti beveik viską: išsikepti skanių bulvių, pasipasakoti istorijų, pasijuokti. Bet vieno dalyko negalėjo: paeiti. Sakuros bei Vadovės buvo tokios pavargusios po ilgo žygio, bet tikrai labai patenkintos. Tik gaila vargšei Rūtai pėdą batai nutrynė.

Aaaaaa... Tikrai saldžiai pamiegojo. Ryte atsikėlusios ir gardžiai papusryčiavusios vėl traukė toliau stoties link. Ėjo gal dar 12 kilometrų kol priėjo stotelę. Linksmiausia dalis buvo pereiti per geležinkelio tiltą. Laukdamos traukinio kartu su vadovėm skaniai užkandžiavo maisto likučiais.

Žygis baigėsi, bet įspūdžiai dar ilgai bus prisimenami. Gal niekada per jokį žygį nebuvo tiek daug sužinota: kad Arvydų dvaras iš tiesų randasi ne Arvyduose, bet Bezdonyse, geriau Anglijoje batų nepirkti, mokykloje verta rinktis rusų ir be abejo VISADA PASIIMTI KOMPASĄ.

Ragės draugovė / Skaistis
Senas Skautatinklis | 2010-01-19