LS vadovų sąskrydis

Senas Skautatinklis | 2009-08-26


Penktadienio popietę oras žadėjo gerą savaitgalį. Nors penktadienį rimtos programos nebuvo, o daugiau vyko linksmybės, kaip kad atidarymo rikiuotė, naujųjų vyr. skautų laužas ir pirtelė, po truputį į „Dzūkijos perlą“ ėmė riedėti mašinos iš visos Lietuvos. Visi šypsojosi, sveikinosi, glėbesčiavosi. Buvo aišku – bus smagu.



Šeštadienio rytas prasidėjo nuotaikinga rikiuote, į kurią atžygiavo šikšnosparnių, stirnų, stumbrų, skruzdėlių, Trijų kryžių ir lokių skiltys. Skambėjo tie patys šūkiai kaip ir prieš dvidešimt metų: „Nežiūrėk, bet matyk, neklausyk, bet girdėk!“ (šikšnosparniai), „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus!“ (lokiai), „Kuo daugiau skruzdėlių į mūsų skruzdėlyną!“ (skruzdėlės), „Tropropolilio!“ (stumbrai), „Visa, ką darot, darykit Tėvynės vardu ir dėl Tėvynės!“ (stirnos), „Miego, košės ir žaidimų!“ (Trys kryžiai).



Po organizatorių žodžio ir dvasinės valandėlės, visos skiltys išsiskirstė į darbo grupes. Kiekviena skiltis aplankė po penkias, o apsukresni ir visas šešias darbo grupes. Iki pietų buvo galima prisidėti prie Lietuvos skautijos strategijos kūrimo, „išsiskalbti" senąją uniformą ir išsakyti pageidavimus naujajai bei susipažinti su naujuoju mokymų sistemos modeliu. Tam, kad dar po dvidešimties metų susirinkę vadovai galėtų prisiminti, kokie gražūs ir laimingi mes buvome čia, visi dalyviai susirinko bendrai nuotraukai.



Papietavus, pasidalinus įspūdžiais apie pirmąją dienos dalį, darbas virė toliau. Vieni diskutavo apie suaugusiojo vietą skautijoje, kiti susipažino su Užsienio ryšių skyriaus informacija, treti dalyvavo skautiškų specialybių „protmūšyje“. Lengviau atsakinėti buvo tiems, kurie dar spėjo pavartyti skautiškų specialybių metodikos knygelę, kurią gavo visi vienetų atstovai.



Kad mokslo šaknys nebūtų per daug karčios, po darbo grupių laukė įdomybės popietėje „To dar nedariau“. Jos metu buvo galima iš degtukų dėžutės pasidaryti fotoaparatą, sudalyvauti žvejybos ar grybavimo varžybose, apsilankyti jogos kampelyje, lydyti ženkliukus, žaisti tinklinį ar repetuoti giesmes mišioms, kurias laikė br. Vilius. Po vakarienės ir vakarinės rikiuotės ištvermingiausiųjų laukė dar vienas iššūkis – linijiniai šokiai. Su šmaikščiuoju br. Šarūnu priešaky visi šoko, dūko ir dar pakartoti norėjo.



Tarsi nujausdamas, kad sąskrydis netrukus baigsis, sekmadienio rytas išaušo itin lietingas. Tačiau tai ūpo nesumažino ir po dar vienos be galo nuotaikingos rikiuotės, visi sugužėjo salėn, kur vyko sąskrydžio aptarimas, darbo grupių bei artėjančių stovyklų ir renginių pristatymas. Sušilę nuo gardžios per šeštadienines varžybas surinktų grybų sriubos, dalyviai susirinko į paskutinę rikiuotę, kurią vyriausioji skautininkė baigė žodžiais: „Sąskrydis uždarytas – širdys atidarytos!“



Gražaus jubiliejaus proga dalyviai laišku buvo pasveikinti Lietuvių skautų sąjungos pirmijos pirmininko Gintaro Taoro (JAV):

„Lietuvių Skautų Sąjungos vardu, sveikinu Lietuvos Skautijos Vadovų Sąskrydžio dalyvius. Linkime sėkmės jūsų Sąskrydžio darbuose ir sveikiname Jus 20 metų atkūrimo šventės proga. Siūlau, kad mūsų abiejų organizacijos rastumėme bendrą kelią kartu bendrauti skautaudami ir dirbdami Dievui, Tėvynei ir Artimui.

Budėkime!

v.s. fil. Gintas Taoras

L.S.S. Pirmijos Pirmininkas"







Sąskrydis iš dalies vykdytas LR Švietimo ir mokslo ministerijos finansuoto projekto „Mes turime augti ir stiprėti" bei Jaunimo reikalų departamento finansuotos programos „Lietuvos skautijos struktūrinis stiprinimas ir potencialo plėtojimas 2009" lėšomis.

---
Lietuvos skautijos informacija
Senas Skautatinklis | 2009-08-26