Kai sesės būna kartu

Senas Skautatinklis | 2009-02-22
Šeštadienį, jau visai vakarėjant, Šiaulių krašto skautės ir patyrusios skautės rinkosi į didžiulio pastato ne tokią jau didelę, tačiau labai jaukią, salę. Iš pradžių gan nedrąsios, su kiekviena akimirka vis daugiau kalbėjo, vis daugiau norėjo pasakyti, o svarbiausia – vis dažniau šypsojosi. Šypsenas kėlė padūkę liaudies šokiai. Kas gi gali atsispirti „Žemaituko“ energijai bei geros nuotaikos pliūpsniui?



Šypsotis vertė ir šmaikštūs vaidinimai, kurių esmė – atskleisti lietuvių liaudies patarlėse paslėptas gilias mintis.



Labai suktoje viktorinoje sesutės galėjo parodyti, kokios yra protingos. Ir žinote ką? Savo žiniomis ir sumanumu jos apstulbino ne tik viktorinos rengėjas, bet ir „salės pagalbos“ funkciją turėjusias vyr. skautes Astą ir Rasą.



Jau visai visai vakare iš suneštų vaisių buvo pagamintos pačios gardžiausios salotos – laikas kartu jas ruošiant prabėgo nepastebėtas.



Vakaras buvo toks užimtas, jog nepastebėjome, koks jau vėlus metas ir kad laikas ruoštis poilsiui. Ramiąją vakaro dalį pradėjo s. Lina ir s. Aistė, padovanojusios nuostabią dainą. O paskui, iš pradžių kiek nedrąsiai, bet vėliau vis drąsiau, visos įsitraukė dainuoti liaudies dainas.



Vasario 22-osios rytą, dar sutemai gaubiant dangų, sesės kilo ir ruošėsi... šiek tiek pasivaikščioti.



7:28 val visos jau stovėjo ant didžiulio Rėkyvos ežero, žvelgė į tą pusę, iš kurios turėjo pasirodyti mūsų saulutė. Kad ji greičiau pasirodytų, dainavo be galo gražią saulės sutikimo dainą.



Taip kukliai išorėje, bet su didžiuliu džiaugsmu širdyje Šiaulių krašto skautės pasveikino mūsų visų bičiulį Baden-Powell'į su 152-uoju bei jo žmoną Olave Baden-Powell su 120-uoju gimtadieniu.



Pasibuvimas baigėsi, bet dar juk bus kitų! Mes paaugome, sutvirtėjome ir supratome, koks gražus yra seseriškas ryšys.

Senas Skautatinklis | 2009-02-22