Kelionė į Australiją: skautiška, tautiška, egzotiška!

Senas Skautatinklis | 2009-02-21
Pačiame žiemos šaltyje trys Lietuvos skautijos nariai – vyr. sk. Justina Briedytė, kand. į vyr. sk. Vaiva Juškevičiūtė ir sk. vytis Povilas Valaitis – atsidūrėme šiltame krašte, kur viskas žaliuoja, žydi gėlės, skalaujami žydro vandenyno boluoja įkaitę paplūdimiai, kur kiekvieną rytą tave pažadina raudonai žalios papūgos, kur auga nežemiško skonio egzotiniai vaisiai… Ką gi veikėme už daugiau nei 15 000 kilometrų nuo lietuviškų snieguotų laukų? Šventėme Naujuosius metus! Sutikome „Tūkstantmečio odisėjos“ įgulą! Dalyvavome Lietuvių skautų sąjungos Australijos rajono Tautinėje stovykloje „Kernavė“! Aplankėme Kanberą, Sidnėjų, Karališkąjį nacionalinį parką, Mėlynuosius kalnus! Apie viską iš eilės?



Naujuosius metus šventėme kartu su Australijos lietuviais, kurie tuo metu dalyvavo Australijos lietuvių dienose, vykstančiose kas dvejus metus vis kitame mieste, kuriame esama lietuvių bendruomenės. Sausio 1 d. vykome į vieną įspūdingiausių Sidnėjaus uostų Darling Harbour pasveikinti čia jachta „Ambersail“ atplaukusios „Tūkstantmečio odisėjos“ įgulos: išklausėme skaitomą LR Prezidento laišką, skirtą išeiviams, apžiūrėjome jachtą. Sutikimas buvo nuoširdžiai lietuviškas: šoko Australijos lietuvių tautinių šokių kolektyvai, grojo iš Lietuvos atvykusi kapela „Sutaras“.



Sausio 2 d. susikrovėme kuprines ir pajudėjome skautų stovyklos link. Atvykome į Autralijos skautų namą, esantį 100 km nuo Sidnėjaus. Įsikūrėme didelėse skautiškose palapinėse, mėgavomės laukinės gamtos apsuptimi. Susipažinome su daug jaunų skautų, kurie stengiasi palaikyti lietuvišką dvasią. Stovykloje buvo daug įvairiausių užsiėmimų: žaidimų, rungčių, šokių, dainų – viską stengtasi įgyvendinti kuo lietuviškiau. Vykome prie jūros, mokėmės plaukti banglente, aplankėme roplių parką. Praleista puiki ypatingų įspūdžių ir naujų pažinčių savaitė!

Grįžę iš stovyklos, jau kitą dieną išvykome į Australijos sostinę Kanberą. Aplankėme Karo muziejų, Parlamento rūmus, Pasaulio žymiausių objektų mini muziejų, kuriame aptikome ir miniatiūrinę Trakų pilį. Taip pat buvome prie St. George ežero, tiksliau – prie vietos, kur jis turėtų būti, mat, pasak mūsų kelionės į Kanberą vadovo br. Raimondo, niekas nežino, kada jis atsiras ir kada dings, tai niekaip nepriklauso ir nuo kritulių kiekio.



Kitą dieną su br. Jeronimu vykome į Karališkąjį nacionalinį parką (Royal National Park), esantį ne per toliausiai nuo Sidnėjaus. Kaip ten gražu! Kokie įspūdingi paplūdimiai, ligi tol matyti tik egzotiškų kraštų paveikslėliuose! Maudėmės ir vandenyne, ir akmeniniame baseine, išskaptuotame ant vandenyno kranto. Aplankėme vietą – juodąją duobę – kurioje laikas nuo laiko tiesiog iššauna balto putoto jūros vandens fontanas.



Kelionėje po Mėlynuosius kalnus lydėjo br. Jeronimas ir s. Kristina. Leidomės prie nuostabiai gražių krioklių, aplankėme uolas „Trys sesutės“ – taip pavadintas pagal vieną iš aborigenų legendų. Čia sutikome ir aborigeną, kuris sakėsi buvęs Lietuvoje! Leidomės traukinuku į anglių kasyklas, vėliau, kildami į kalną, pamatėme drėgnuosius Australijos miškus iš paukščio skrydžio. Kalnai iš tiesų yra mėlyni! Pasirodo, nuo eukaliptų kylantys eteriniai aliejai „nudažo“ slėnius mėlynai, tad mėlynai atsispindi ir kalnai.

Sidnėjuje praleidome tris puikias dienas: aplankėme Nacionalinį meno muziejų, kuriame kaip tik buvo eksponuojami Klodo Monė paveikslai; Šiuolaikinio meno muziejų; senamiestį, kuris, beje, Antrojo pasaulinio karo metais buvo subombarduotas; zoologijos sodą, kuriame nedraudžiama paglostyti kengūrų; su s. Belinda, Dailiumi ir Julian vykome į banginių stebėjimo vietą Sidnėjaus nacionaliniame parke; aplankėme milžinišką akvariumą, kuriame plaukioja dideli rykliai, rajos ir kiti įspūdingi jūrų gyvūnai.
Mes tiek daug matėme, tiek įspūdžių patyrėme – tai nepalyginamai ryškiau nei žodžiai, kuriais būtų galima viską nusakyti!

kand. į vyr.sk. Vaiva Juškevičiūtė
Senas Skautatinklis | 2009-02-21