Mokymai Latvijoje: išmokome, sutvirtėjome, pritaikysime

Senas Skautatinklis | 2008-12-15


Gruodžio 3 d. vėjuota ir lietinga Jelgava (Latvija) pasitiko iš pačių įvairiausių Europos kampelių sugužėjusius seminaro „Training for new members of national boards“ dalyvius – iš Airijos, Armėnijos, Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Ukrainos. Netrukus visas darganas išsklaidė aktyvus dalyvavimas ir skautiška šiluma, po penkių dienų išlydėjusi visus po Europos kampelius − tęsti pradėtų darbų, įgyvendinti naujų idėjų.



Šį seminarą organizavo dvi pasaulinės organizacijos − WOSM ir WAGGGS; mokymų vadovai buvo ir iš vienos, ir iš kitos organizacijos: serbas Milutin Milošević, maltietis Kevin Camilleri ir lietuvė Gražina Kačergytė iš WOSM bei suomė Minna Joensuu ir anglė Pauline McKie iš WAGGGS.



Šie profesionalūs suaugusiųjų mokytojai sugebėjo įtraukti skirtingų organizacijų ir skirtingos patirties dalyvius į diskusijas, įgalino naujas žinias pritaikyti praktiškai – sumodeliuoti tam tikras situacijas, rasti geriausius jų sprendimus. Buvo pasikartotos ar naujai įgytos komandos formavimo, vadovavimo ir vadybos, planavimo, sprendimų priėmimo, bendravimo ir informavimo, organizacijos vystymo, finansų valdymo, administravimo žinios.



Mums jau tapę įprasta, kad tarptautiniuose mokymuose paprastai bendraujama anglų kalba. Šįkart būta nemažai rusakalbių, kiek silpniau mokėjusių anglų kalba. Taigi kartais tekdavę kiek ilgiau įsikalbėti, kad viskas būtų aišku. Kaip sakė brolis Kęstutis, „gelbėdami" vieni kitus ir versdami iš vienos kalbos į kitą, per tai įsigilindavome dar labiau ir neretai mūsų komanda prieidavo prie geriausių sprendimų. Net pietų pertrauka prailgdavo, tad trumpindavome ir vėl skubėdavome kalbėtis, atlikti užduotis.“



Kaip visada, šiuose mokymuose netrūko ir neformalaus bendravimo, kuris ne mažiau naudingas nei mokymų vadovų suplanuota veikla. Intenacionalinio vakarėlio metu ar vakare išvykus pasivaikščioti po Rygą, ar žaidžiant boulingą atsisveikinimo vakarą – būta puikių asmeninio pokalbio progų pasigilinti į kitų – ne taip labai tolimų šalių, mūsų kaimynių – skautiškojo judėjimo istoriją. Palyginus narystės skaičius, finansų pritraukimo modelius, visuomenės nuomonę, kiekvienos šalies skautų organizacija gan smarkiai skiriasi. Bet kadangi idėja visur ta pati – stipresni mielai dalijasi savo gerąja patirtimi, pradedantys – atidžiai klausosi.



Visi trys Lietuvos skautijos atstovai džiaugiasi galimybe praplėsti akiratį bei tarptautinių pažinčių ratą, visi drąsiai teigia, jog galėsią mokymų patirtį pritaikyti mūsų organizacijos gyvavimui: tiek pirmijos ar tarybos lygmenyje, tiek kuruojant patyrusių skautų tarybas ar tiesiog vadovaujant draugovei.

Senas Skautatinklis | 2008-12-15