Istorija apie vienuolika sesių skaučių, vieną brolį skautą ir du „piktuosius mokytojus“ – laužavedžius

Senas Skautatinklis | 2008-04-21
„Stipriai apsikabinkime!" – pamatę vienas kitą sušunka skautai. Štai taip prasidėjo pirmasis laužavedžių kursų vakaras. Sesiški ir broliški naujausių įspūdžių pasidalijimai, arbatėlė ir sausainiai, žaidimai, dainos... miegas... zzz... Tačiau tyloje kažkur kambaryje dar vis girdėjosi pokalbiai, retkarčiais nesuvaldomas juokas. Skautiškos naktys.

Rytas. Pusryčiai. Paskutinieji ir ilgai laukti dalyviai. Rikiuotė kraštais: buvo ir gausių kraštų, bet buvo ir tik vienas atstovas, bet tai yra VALIO!!! Pagrindinė kursų taisyklė – neprieštarauti. Pirmasis žaidimas – skilčių sudarymas: Pakaruoklių, Papūgėlių ir Saulėgrąžų.

Ne vilkiukai ar paukštytės, ne bebriukai ar ūdrytės esame.
Užteks žaidimų.



Ir pavadinkime tai paskaita. Daliaus-Antano ir Dalios sveikinamasis žodis, užduoti keli klausymai ir mūsų, dalyvių, atsakymai. Pradžioje kiek nedrąsiai, bet minutė po minutės ir visi prašneko. Gavome naujų žinių, pravedėme kelis žaidimus, tada vėl „į pakaušį košės“, pietūs. Pasisotinus, keletas dainų, anekdotų ir smagioji kursų dalis – vakaras. O kas vakare? Panaudokime teorines žinias praktikoje. Visų pirma, detalus laužo planas, o visų antra, mini laužas skiltimis. Trys skiltys, trys laužai, po keliolika minučių. Galbūt ir „prisvilę blynai“ , bet pasirodymai tikrai prigamino vitaminų ;DD Keletas minusų, keletas pliusų iš „piktųjų mokytojų“ lūpų, dienos įvertinimas, naktipiečiai: skanioji arbatėlė su sausainiais, o tada, kas į „kokonus“ (miegmaišius), o kas į ratuką – skautiškų dainų dainuoti. Kelios valandos po vidurnakčio, ir jau gesinti šviesas pradėjo, ir jau į šiltus patalus lindo skardžiųjų balsų savininkai, naktiniai dainininkai.

Sako: miego eit ieškoti,
tik lovytės pataluos... zzz...





KELIAMĖS, KELIAMĖS, KELIAMĖS!!! Akis pramerkėme jau sekmadienio rytą. Sesiški ir broliški pusryčiai, o paskiau paskutinioji teorija ir praktika į galveles. Vadovų ištaisyti mūsų laužų planai, jų apsigynimas (visai kaip universitete ;DD ), kūrybingi šūkiai ir atsisveikinamasis „piktųjų mokytojų“ žodis. Sudainavę dainą padėjome TAŠKĄ šiems kursams. Informacija galvose ir tik stovyklos laužus kurti beliko!!!

P.S.: „Piktieji mokytojai“ – tai br. Dalius-Antanas ir s. Dalia. Patys save taip pavadino, nors atrodė negrėsmingai. Anekdotų papasakojo, pasaką pasekė, žaidimų kojom pramankštinti pravedė ir informacijos į galvą įkrauti padėjo ;)) Labai ačiū Jiems.
Senas Skautatinklis | 2008-04-21