Įspūdžiai apie Vilniaus skautų centro organizuotus seminarus

Senas Skautatinklis | 2008-01-09
Kiek vėliau nagrinėjome komunikacijos taisykles, bendravimo formas, kūno kalbos aspektus, informacijos priėmimą, svarstėme, kaip tai pritaikyti praktikoje.
Tada sekė pati įdomiausia seminaro dalis - idėjų generavimas. Pasiskirstėme į mažas grupeles po 4 žmones ir bandėme pritaikyti tris Disnėjaus kambarius-tris idėjų generavimo etapus (svajonė, kritika, realybė). Prisifantazavus, kiekviena grupelė išgrynino po kelias idėjas, pvz. efekyvaus miego kursai, dviračių žygis Kuršių Nerijoje. Gal netgi pamatysime rezultatus?;)
Po pietų pertraukos aiškinomės, kaip atrodo versli organizacija, klausėmės, kaip planuoti savo laiką, kokie būna ''laiko vagys''.
Sužinojome daug idomių ir svarbių dalykų, bandysime juos pritaikyti gyvenime. O kodėl gi ne?

Seminaras “Jaunimas ir savanorystė“

Seminarą pradėjome tradiciškai – susipažinimu. Pažaidėm žaidimų, parodėm savo kūrybingumą ir kai pagaliau atsiminėm vieni kitų vardus, pomėgius ir skleidžiamus garsus, pradėjom įsivažiuot darban.

Trumpai aptarėme dienos programą ir nagrinėjamąsias temas bei svarbesnius klausimus:

• Savanorystė
• Savanorio motyvavimas
• Europos savanorių tarnyba
• Organizacijos kultūra
• Naujo žmogaus (savanorio) požiūris į organizaciją
• Organizacijos požiūris į naują žmogų (savanorį)
• Organizacijos, kuriose galima savanoriauti (Lietuvoje bei užsienyje)
• Neformalus jaunimo ugdymas

Nagrinėjant pirmąją temą gavome užduotį. Iš seminaro lektorių gavę kiaušinių, juos išpaišėme pieštukais, markeriais, kreidutėmis. Kai visi išsiteplioję jau turėjome rankose po margą kiaušinį (atrodė kaip per Velykas), lektorius vieną žmogų išsivedė pasivaikščiot, o mums liepė sugalvot sistemą, kad kiaušiniai pastoviai judėtų. Grįžusį į kambarį žmogų ir jo kiaušinį turėjome integruoti į sistemą. Užduoties sąlygą įvykdėme, tačiau neatsižvelgėme į naujo žmogaus norus, nepastebėjome smulkmenų – visa tai pastebėjome tik kai seminaro vedėjai mum tai pasakė.

Vėliau nagrinėjome, kaip panaudoti savanorio iniciatyvą, kaip pritaikyti savanoriavime gautą patirtį. Tada mus paskirstė grupėmis ir turėjome klijuoti plakatus tema „Ko organizacija tikisi iš savanorio, o savanoris iš organizacijos“ naudodami žurnalų iškarpas. Užduotis praėjo labai linksmai, abiejų komandų plakatai ir pristatymai buvo tikrai geri, aiškūs, kokybiški.

Galiausiai kalbėjom apie organizacijas, kur galima savanoriauti, kaip tai atrodo Lietuvoje, kaip užsienyje, ką reikia žinoti, ko tikėtis ir t.t. Užsirašėme naudingų internetinių tinklapių adresus, aptarėme, kaip savanoriavimo patirtį galima vėliau pritaikyti darbe ir kasdieniniame gyvenime. Neapsiėjome ir be vaizdinės medžiagos – žiūrėjome prezentaciją apie neformalų jaunimo ugdymą.

O prieš atsisveikinant visiems dalyviams įteikė pažymėjimus, kad išklausėme 8 val. trukmės seminarą „Jaunimas ir savanorystė“.

Už įspūdžius dėkui sesėms Akvilei, Martynai, Emilijai ir Virgai.
Senas Skautatinklis | 2008-01-09