„JORĖ" Molėtuose

Senas Skautatinklis | 2007-05-01
Krivis savo kalboje paskelbė mus „Trečiaisiais Pilėnais“. Pirmaisiais Pilėnais galima pavadinti baltus, sustabdžiusius misijonierių Adalbertą, o po dešimties metų – Brunoną. 2009 metais bus švenčiamas šio įvykio 1000-metis. Sustabdžius įsibrovėlius mūsų protėviai galėjo ramiai gyventi taip, kaip jiems patinka, dar 200 metų. Prasidėjo kruvinos kovos, tuomet kryžiuočius sustabdė Antrieji Pilėnai – nusprendę verčiau žūti, bet nepasiduoti. Šiandien mes esame Tretieji Pilėnai – jeigu mes neatsilaikysime, tai nebus išviso ką saugoti. Tretieji Pilėnai – tai etnokultūrinis sąjūdis, dainų revoliucija, senojo tikėjimo prisikėlimas.
Vaiškūno sodybos šventykloje buvo pagerbta Jorė. Panevėžiečiai dalino didelį savo iškeptos duonos kepalą. Kauniečių puikūs muzikantai džiugino šventės dalyvius. Prie Perkūno šventyklos buvo pasodintas Beresnevičiaus ąžuolas. Ordinas, kaip visada, kalė papuošalus, jį apsupęs jaunimas taip pat gamino metaliukus. Dauguma šventės dalyvių buvo pasipuošę senoviniais drabužiais. Po visų apeigų – vaišės prie didžiulio katilo, kuriame virė vaidilos viralas. Skamba „Kūlgrindos“ ir „Gilės“ sutartinės, „Lipk ant sienų“ muzika, po pievą pasklidę „joriai“ ar „jariai“. Dainius priminė šį seną dar XIX amžiuje minimą lietuvių senameldžių pavadinimą. Abi dienos buvo saulėtos ir tikrai jorinės.

Dalyvavo čia ir skautai iš Vilniaus. Nors jų buvo ir nedaug, bet be jų pagalbos neapsieita. Padėjom talkoje, vėliau sukrovėm nuostabų laužą. Kaip padėką gavome leidimą prisijungti prie besikaitinančių dūminėje pirtyje.

Skautai šioje vietoje vieši jau ne pirmą kartą. Su Jonu Vaiškūnu prisiminta, kad būtent skautai prieš 7 metus čia pastatė supynės, kurios iki šiol džiugina visus. Abu "Žvaigždologo" projektai vyko irgi būtent toje pačioje etnografinėje sodyboje.
Iki kito susitikimo kitoje Jorėje 2008 metais.


br. Augis
Senas Skautatinklis | 2007-05-01