Aukštyn kojom

Senas Skautatinklis | 2007-02-15
Pavažiavę autobusu išlipom, užsidėjom kepures ir pirštines (kad nesušaltumėm) , ir išsirikiavę pradėjom žygiuoti (nors kartais žygiavom ne visai tvarkingai). Didelį žygiavimo laiką girdėjosi „Kairę, dešinę, kairę...“, retkarčiais pasigirsdavo ir dainų. Vis darėm pasiilsėjimo pertraukėles ir gėrėm arbatą, gavom nuostabių vaistų – riešutų ;) Dar čiužinėjom ant užšalusio ežero, darėm gausybę sniego angelų ir porą sūrių iš žmonių, žaidėm ‚Jurgeli meistreli‘. Taip pat gavom nemažą užduotį – padaryt didžiulę lelijėlę sniege ant kalno. Tuo metu, kai darėm lelijėlę (mindėm, gulinėjom, voliojomės ant sniego ir visaip kitaip šalinom sniegą), vadovai paslaptingai dingo, palikę sniege žemėlapį, pagal kurį (ir dar kelio ženklus) turėjom juos pasiekti. Pakeliui padarėm gerąjį darbelį – padėjom žmonėms iš griovio išstumti mašiną. Nemažai prisižygiavę, kai kurie pavargę ir sušąlę, po kiek laiko pasiekėm sodybą, kur mūsų laukė dar vienas dalyvis (negalėjęs prisijungti prie žygio dėl sužeistos kojos) ir šilta arbata.
Vėliau, po pietų vyko programa – kūrėmė stovyklą, gavom milijoną paramos iš žydrų kojinių firmos, padėjome Petriukui nemokamai nuvažiuoti į stovyklą ir šiaip pasismaginom bendroj sueigoj. Paskui žaidėm įvairius žaidimus – turėjom užsimerkę išsirikiuoti pagal ūgį, pėdos ir plaukų ilgį, taip pat kuo daugiau sužinoti apie paskirstytus partnerius. Vakarinė dalis buvo skirta pamąstymams (dalis jų buvo nenumatyta), pabuvimui vienam su savim (tegu tai lieka sau).

Apie 3-ią valandą nakties mus pažadino vadovai, liepė greit rengtis ir eit laukan. Apsirengėm nelabai greit, tačiau turėjom labai gerą, trumpą žygeliuką užrištomis akimis tiesiai per miškus – tai buvo pasitikėjimo žygis. Po valandos, visai praradę laiko ir vietos orientaciją, vadovų vedami grįžome sodybon ir vėl saldžiai užmigom.

Ryte pasiėmę rogutes ėjom bergždžiai ieškoti kalniukų – tik gerai pasivaikščiojom, prisižiūrėjom į miškinuką Mindę, kuriam užėjo noras beveik visąlaik eiti per miškus (o ne keliu, kaip visiem normalesniem žmonėm) ir per pusnis ;) O grįžinėjant atgal sodybon, viena iš vadovių liepė padaryti nešiojamą laužą ir jį parnešti sodybon. Laužą padarėm labai vangiai, neskubėdami, bet vis dėl to padarėm ir grįžom su degančiu laužu.
Po visų skruzdėliukų susiruošėm namo, padarėm uždarymo rikiuotę ir gavom po ženkliuką su Sigutės Ach piešinuku – atminimą iš žygio.
O grįžę Vilniun drebėdami iš šalčio (mieste buvo šalčiau) greit išsiskirstėm namo.

Mūsų mylimieji nuostabieji vadovai, kuriems dėkingi už šį žygelį: vyšnios- du komendantai Donatas ir Mykolas, ūkio atstovė Sima ir kandidatė į vyr. seses šefuotoja Ieva.

Sesė Vi.

Dalyvių komentarai:

Vi: Žygecas buvo geruoliškas. Vienas geriausių iš visų mano apturėtų. Gavau tikriausiai visko, ko norėjau – ir pamąstymų, ir linksmų žaidimų, ir laisvo laiko, ir šiaip – daug daug šilumos. Labai nerealu buvo turėti puikius svečius, būtų miela juos ir vėliau matyt mūsų žygeliuose. Didžiulis dėkui vadovams. *

Rūta: Šiaip man buvo labai linksma, tik tie pritupimai skaudžiai atsiėjo. Naktinis žygis irgi buvo smagus. Tik užkniso, kai Mūkas su Vi varinėjo mane su Juste.

Svečias Mindė iš nuostabiojo Kauno ;) : Man patiko, kad mus muštravo, liepė žygiuot, o ne belenkaip eit, tik galėjo būt didesnis kambarėlis, kuriam miegojom, o šiaip tai tikrai jėga žygis, norėčiau pakartot viską iš eilės.

Vaida: Buvo liuks stofkė. Ne beprasmiškai praleista kiekviena akimirka, grynas oras, gamta, šaunūs ir linksmi vadovai ir draugai. Labai patiko praktinės užduotys lauke, bei šiaip pasisėdėjimai ir pasiplepėjimai tarpusavy viduje.

Mūkas: Labai labai labai nerealus žygeliukas. Apie daug ką pakeičiau nuomonę. Puiki kompanija, šauni programa. Labai labai smagu buvo naktį eiti. Taip miela. Dar smagu buvo stovyklą kurt. Šiaip viskas viskas buvo smagu nes kaip jau sakiau buvo nuostabi kompanija, o su nuostabia kompanija ir stovykla gera. Ir dar kaip išsireiškė sesė Vi, nebuvo dalykų, kurie darė žygį blogu :) Aš bent jau per šią stovyklą daug išmokau. tikiuosi, kad ir kitos Medeinos stovyklos bus tokios geros, smagios ir įdomios :)

Vadovas-svečias Mykolas: Komentaras ne vežimas... Viskas Buvo suŪŪper. Ma labai patiko dalyvauti tokiam žygy. Ne visur dalyvavau dėl savo pomėgio pamiegoti, bet kur buvau tai buvo tikrai krūta. :) Labaj šilta atmosfera išskyrus galvai nes jai buvo šalta. (Vi pastaba – Mykolas plikas).

Greta (Gurė): Galėjo būti truputį daugiau vaikų, nes būtų linksmiau. Pavargom, nes buvo sunkios kuprinės, buvo labai linksma, galėjo dar kokią savaitę būti ilgiau.

Martė (svečias iš Kernavės) : Stovykla buvo labai šauni, linksma, netrūko nei nuotykių nei rimtų užsiėmimų. Šaunu buvo pamatyt seniai matytus pažįstamus vadovus ir skautus. Taip pat susipažinti su dar nepažįstamais žmonėm, pamatyt naujas vietas, patirt naujus įspūdžius.

Justė: Aukštyn kojom buvo mano pirma tokia šalta stovykla. Šios stovyklos programai ir linksmybėms nei trupučio nesutrukdė šaltukas ir ilgas kelias. Ji buvo puikiai suorganizuota,nes tikrai daug laisvo laiko neliko.Labai ačiū šios stovyklos kūrėjams, kad jie pralinksmino ta niūrų savaitgalį. Nors grįžus buvau nusikalus. :)

Akvilė-Žiogas (svečias iš Kernavės): Tikrai smagus žygelis. Labai patiko naktinis. Puikus buvo žaidimėlis, kai reikėjo brolius apipletkin. :) Ir jei ne šaltis, abejoju ar būt buvę taip puiku. Labai didelis dėkui vadovams
Senas Skautatinklis | 2007-02-15