Panikos naktis

Senas Skautatinklis | 2007-02-13
Sniego buvo iki kelių, tad mums, šešiems Kerniaus vyčiams miške ir dar per 40 pasilikus namie, nebuvo lengva klampoti per sniegą. Bet tie 38 km nueiti per dieną visai mūsų neišvargino, netgi jautėmės pailsėję.



Netrukus mes jau buvom įsikūrę ant nuostabaus grožio šlaito šalia Ūlos, o mūsų stovyklavietėje jau degė laužas ant kurio virė paslaptingoji vyčių sriuba..



Tikriausiai sriuba taip bus paveikusi vyčius, kad norėdami atsigerti vandens nėrėm stačia galva nuo šlaito...



Tai buvo pirmieji nerimo nakties požymiai... vėliau viskas darėsi vis keisčiau... laužo liepsna nebebuvo tokia kaitri...



ir tik tikra skautiška daina mus drąsino prie laužo... paslaptingi svečiai lakstė aplink mūsų stovyklavietę visą naktį.. kažkokios keistos šviesos vis žybsėjo aplink..



O mūsų daina vis garsėjo kol...
... kol tą šaltą vasario naktį nenuėjom miegoti po tentais... tos nakties tikriausiai jau nė vienas mūsų nebepamirš gyvenime...



jie atėjo ir šeštą valandą ryte mūsų pakirdęs, išlindo iš miegmaišio, išėjo...
Tai buvo pilna nerimo ir panikos naktis...
Senas Skautatinklis | 2007-02-13