Mixem

Senas Skautatinklis | 2006-12-20
Man tokia galimybė kaip tik pasitaikė. Prahoje aktyviai veikia studentų roverių klanas „Skrypta“ („Y“ skaityti trumpai), į kurį ir atėjau: iš pradžių nedrąsiai, daugiau stebėdamas negu veikdamas, tačiau situacija labai greitai pasikeitė.
Studentai skautai Prahoje kasmet organizuoja „Mikulašsky seminar“ (nežinau, ar jums rodo čekiškas raides, todėl sutrumpintai rašysiu „Mik-sem“, „Miksem“ arba „Mixem“). Tai seminaras, skirtas visos Čekijos roveriams, vykstantis gruodžio pradžioje per Mykolines. Nuo to kilęs ir seminaro pavadinimas.
Papasakosiu apie tai plačiau.
Renginys prasidėjo penktadienį, gruodžio 1 d. Visi dalyviai sugužėjo į teatrą, kur vyko „Mūzos bučinio“ apdovanojimai.
„Mūzos bučinys“ – kažkas panašaus į „Gražių dainelių daug girdėjau“. Tai kūrybos konkursas, besitęsiantis visus metus (nuo vieno Mixem iki kito). Duota tema skautai siunčia savo kūrybą Mixem organizatoriams, kurie po to sudaro kompetentingą komisiją, kuri įvertina kūrinius įvairiose kategorijose: daina, filmas, poezija/proza, piešimas/tapyba, fotografija, rankdarbiai.
Taigi tą penktadienio vakarą ant scenos buvo kviečiami įvairių komisijų nariai – žymūs muzikai, literatūros kritikai, menininkai, režisieriai bei fotografai, kurie trumpai pristatė geriausius kūrinius bei įteikė apdovanojimus jų autoriams. Autoriai buvo prašomi ant scenos pasilikti ir sudainuoti (arba perskaityti) savo kūrinį. O tie kūriniai, kurių nebuvo įmanoma sudainuoti arba perskaityti (paveikslai, nuotraukos ir t. t.) buvo eksponuojami čia pat teatre, kad pertraukų metu į juos galėtų pasižiūrėti visi kiti seminaro dalyviai.
Šeštadienį prasidėjo seminaras, trukęs visą dieną. Apie jį organizatoriai vėliau rašė:
„Nors seminaras kasmet vyksta vis kita tema, tačiau jo tikslas yra nekintantis: padėti jauniems žmonėms orientuotis ir prisitaikyti šiandienos pasaulyje. Seminaro metu vyksta paskaitos, pranešimai, diskusijos, sutraukiantys šimtus jaunuolių iš visos respublikos...“
Šiemetinė seminaro tema: „Šimtas metų skautybei – o kas bus toliau?“ Ta tema buvo organizuojamos paskaitos bei pranešimai įvairiose sekcijose. Buvo galima pasirinkti dvi iš trisdešimties paskaitų (penkiolika priešpiet ir penkiolika popiet). Čia jau prisidėjau ir aš. Tarptautinėje sekcijoje skaičiau pranešimą apie lietuvišką skautavimą. Trumpai pristačiau Lietuvoje veikiančias skautiškas organizacijas (dėkui br. Jonui aka Sėdinčiam Jaučiui) bei stengiausi pabrėžti lietuviškuosius skautybės bruožus. Pavyko labai gerai, kadangi seminaro vertinimo metu gavau 9,5 balo iš 10 :)
Pasibaigus seminarui renginys toli gražu nesibaigė. Vakare visi buvo laukiami Vltavos kultūros namuose, kur vyko šokių vakaras. Organizatoriai pasistengė ir čia. Buvo šokama dviejose salėse. Vienoje – klasikiniai šokiai, kitoje – laisvas stilius, taigi kiekvienas galėjo pasirinkti pagal skonį.
Aš šokių vakare, deja, nebuvau, tačiau sudalyvavau paskutinėje renginio dalyje – filmų peržiūroje, kuri vyko sekmadienį ir buvo skirta neskubantiems namo. Ir čia buvo galima pasirinkti vieną iš dviejų salių. O, kaip norėjau susidvigubinti! Tačiau susidvigubinti nepavyko, todėl pasirinkau filmus apie skautavimą ir Baden-Powell‘į.
Seminarui pasibaigus išsiklausinėjau šiokios tokios statistikos. Sužinojau, jog seminare sudalyvavo apie 800 roverių iš visos Čekijos. Seminarą organizavo 30 vietinių skautų. Didžioji dalis jų – „skryptiečiai“. O kadangi aš dabar esu vienas iš jų, karts nuo karto parašinėsiu, ką jie veikia ir kuo gyvena.
Todėl nesakau atia, sakau – BUS DAUGIAU!

senj. s. v. Aivaras Žukauskas
Senas Skautatinklis | 2006-12-20