Kita žemės pusė (ATNAUJINTA 12.13)

Senas Skautatinklis | 2006-12-10
Labas rytas, čia, Melburne 8 valandos ryto, Lietuvoj vidurnaktis. Čia gyvenu 8 valandom anksčiau nei namie, taigi kartais datos iš kur rašoma ir kur skaitoma gali skirtis.

Kelionė.
Galiu pasidžiaugti, kad visi skrydžiai daugmaž pavyko puikiai:

Vilnius – Frankfurtas. 2,5 valandos dingo skaitant šeštadienio „Lietuvos rytą“. Nieko ypatingo. Atskridus teko suktis greitai, persėdimui į kitą lėktuvą turėjau valandą. Net nuovokos neturėjau kaip iš 1 terminalo pasiekti 2, bet iškabos ant kiekvieno kampo neleido pasimesti. Atrodo, kad judėjau greitai, bet daugiau nei pusvalandis ištirpo muitinėj, traukinuke, kuris veža iš vieno terminalo į kitą ir reikiamų vartų suradime. Džiaugiausi, kai juos pasiekiau, tada šiek tiek patampė nervus oro uosto darbuotojai, kurie jau sodina į lėktuvą, beveik pradėjau juos vadinti biurokratais, nes gana ilgokai tikrino kažkokius duomenis, ieškojo mano vizos duomenų ir t.t. į lėktuvą įlipau paskutinis.

Frankfurtas – Bankokas. Daugiau nei 10 valandų skrydis. Paskutinės valandos ėjo žiauriai ilgai, galbūt dėl šalia sėdėjusio ir nuolat knarkiančio veikėjo, galbūt dėl už manęs sėdėjusio pastoviai kalbančio vokiečio skrydis pradėjo „lengvai“ atsibosti. Džiaugiausi kai nusileidom. Gana greitai pavyko pralėkti pro muitinę ir surasti savo skrydžio vartus. Vartus radau bet iki jų nukeliauti gavosi visai neblogas žygelis „Duty free“ zonoje. Gana keistai atrodė, kai oro uosto darbuotojai pažiūrėjo į bilietą ir praleido. Nutariau, kad Frankurte mane patikrino pakankamai, todėl Bankoko veikėjam jau nebeįdomu. Turėjau dar šiek tiek laiko panaršyt internete, išgert kavos kol laukiau lėktuvo.

Bankokas – Melburnas. Kelionė šie tiek virš 8 valandų, jau nelabai kuo stebino, panašus maistas, tie patys filmai per telika (savo teliką turi kiekvienas keleivis), vėl triukšmingi kaimynai. Pavyko pasnausti, bet tik žiūrint filmus, iš viso pradėjau žiūrėti 3, baigėsi visi man miegant.

Oro uoste viskas ok, bagažas nevėlavo, atkeliavo beveik visas. Girius mane parsivežė namo, Antanaičiai gana gražų namuką turi, taigi, aš darbar čia. Pačios Australijos dar nedaug teko pamatyt, todėl vietinius įspudžius paliksiu kitom dienom.
Teisybė, šiandien čia tik 20 laipsnių šilumos, vakar buvo 42, užvakar 37. Miegot nuo pat ryto neduoda vištos čiulbėjimą primenančių paukščių triukšmas. Skraido papūgos, kažkur kieme gyvena 2 oposumai, šalia žydi eukaliptas, yra braškių ir kitokio gėrio. Šiaip, graži vasara.

Trečiadienis, gruodžio 13. Dar ankstus trečiadienio rytas, dėl to papasakosiu, koks buvo antradienis.
Diena prasidėjo gana vėlai, pramiegojau planuotą išvažiavimą į centrą, dėl to atsikėlęs greitai griebiau šmutkes ir išlėkiau. Nuvažiavau į miesto centrą ir visų pirma susiradau informacijos biurą. Ten skrajučių, bukletų, žemėlapių, žurnalų ir visokio kitokio skaitalo apie tai, ką reiktų aplankyti Melburne, daugiau nei suspėjau peržiūrėt. Pagriebiau patį paprasčiausią žemėlapį ir pasileidau centrinėmis gatvėmis. Po poros valandų supratau, kad centre nelabai dar turiu ką matyt, pasukau pro aplinkinius matytinus objektus. Pabraidžiau palei upę ir apžiūrėjau akvariumą.



Gana smagus reikalas, pastatas butu lyg ir mažesnis, nei Klaipėdos akvariumas, bet visokių gyvių ten daugiau ir įvairesnių. Smagiai paspoksojau. Šiaip mieste nesutikau nė vienos kengūros. Keista. Matosi ir jaučiasi pagal žmonių šurmulį, kad miestas ruošiasi Kalėdoms.



Vėliau susitikau su lietuvių bendruomene, gana čiotkas kolektyvas. Kelis kartus per savaite lietuvių jaunimas susirenka ir šoka tautinius šokius, užsiima įvairiom sporto šakom, ruošiasi pasirodymams „Australijos lietuvių dienoms“, šiaip pakankamai gerai leidžia laiką. Nežinau, kaip ten lietuviams pavyko, bet vos keli šimtai metrų nuo Melburno centro jie turi savo nuosava pastatą, kuriame įkūrė „Lietuvių namus“.



Tam pačiam pastate įsikūrusi kavine pavadinimu "Rubicon". Keista nepasirodė. Pastatas nemažas, viduje 2 koncertinės salės, sporto salė, kavinė ir kt. patalpos.
Šiandien dar planuoju aplankyti kelias įdomias vietas pačiam Melburne, o ryt jau judėt link atokesnių vietų. Toje pačioje valstijoje, kur šiuo metu esu jau pora savaičių siautėja miškų gaisrai, iki šiol išdegęs daugiau nei 200 tūkstančių hektarų plotas. Mieste jaučiamas dūmų kvapas, saulė, nors jau pakilo aukštai, bet ji per dūmus atrodo raudona, kaip per saulėlydį. Ryt galbūt pavyks nuvažiuot kažkur, kur visas šitas vaizdas matosi.

Šiandien tiek.

Specialusis skautatinklio korespondentas Australijoj, brolis Liudas.
Senas Skautatinklis | 2006-12-10