Lygiadienis Kernavėje: vasaros palydėtuvės, rudens sutiktuvės

Senas Skautatinklis | 2006-10-07
Ankstyvą Rugsėjo 30-osios rytą (7h.) visos sesės ir broliai sugūžėjo į Vilniaus autobusų stotį. Na, tiksliau 11 iš mūsų. Sakot mažai? O ar jūs žinot kas po pietų dėjosi Kernavės tunto stovyklavietėje prie Kernavės? Čia susirinko apie 100 šaunių skautų bei skaučių iš viso Vilniaus, ir visi su vienu vieninteliu tikslu, pabūti drauge!!!
Po atidarymo rikiuotės atėjo karinio žaidimo metas. Susiskirstę į keturias grupes ("Taikieji duobkasiai"; "mūsų draugas "fiskars” ", "Didieji barzdočiai" ir "Mėgstu užvožti") išsiskirstėme po mišką. Arrrrrršiai kovojome. Išvargusius ir pavargusius po pirmosios žaidimo dalies, mus išgelbėjo patys skaniausi, kadanors ragauti, “hot-dog’ai” pasaulyje. Kova buvo sunki, bet nugalėjo stipriausi! Pagirkime ir mūsų šaunųjį med. punktą ir jų originalias užduotis gyvybėms atgauti. Bet kitą kartą, aplink tvorą varlyte šokuosite patys (saldus kerštas)!
Žaidimui pasibaigus, stovyklavietėje, lyg grybai, pradėjo dygti pavėlavę skautai .Mus aplankė ir šaunieji broliai vyčiai iš LSS "Labanoro" vyčių būrelio. Tai štai, visai nemažai mūsų susirinko. Po rikiuotės žaidėm kelis smagius žaidimus, sukirtom puikią vakarienę ir išsiskirstėm į pastovykles. Tuo metu dideliausieji mūsų broliai sukrovė dideliausią laužą ir pakvietė visus kartu pažaisti ir padainuoti. Ačiū už labai linksmai praleistą vakarą!
Neilgai trukus, po laužo prasidėjo tradicinės, sezono uždarymo stovyklos, apeigos. Tradiciškai nusiprausėm veidą vandeniu, persivertėm per skersinį, visi kartu, broliai ir sesės, sėdėjom ant kalno prie nuostabaus kabančio laužo, apsupti daugybės mažų, degančių žvakučių. Klausėmės keleto skaitinių iš sesės Rimantės parašytos knygelės... o brolis Martynas mums pagrojo dūdmaišiu (visa Kernavė nuaidėjo). Tuomet palikę visas savo blogas mintis, kažkur toli toli, ridenomės nuo kalno. Didelis ačiū pasistengusiems, jog šis vakaras praeitų taip stebuklingai!
Po apeigų išsibėgioję kas sau (kas miegoti, o kas ir ne visai) galėjome stebėti tą,
amžinai žvaigždėtą, Kernavės dangų, dainuoti bei plepėti prie laužo ir žiūrėti į raudoną jo liepsną…
Išaušus kitam rytui buvome pažadinti 8:00 (griežtai) 9:00 jau pusryčiavom, o 10:00 prasidėjo skautorama. Prisiminėm mazgų rišimo meną, išmokom daug naujų mazgų (kaip bebūtų keista,vilkiukų tarpe aktualiausia buvo “mirties kilpa”). Dalyvavome viktorinoje, prisiminėme Lietuvos skautijai svarbias datas, net sužinojome, jog geriausiai dega sausos malkos! Taip pat išmokome keleto šaunių žaidimų bei dainų.
Stovyklai besibaigiant, visi susirinkome į uždarymo rikiuotę ir atsisveikinom su vasara. Vėliau išsidalinom prizus, pelnytus karinio žaidimo metu, paskutines akimirkas pabuvome kartu ir atsisveikinę visi išsiskirstėm namo. Gaila, tačiau viskas kas gera, kadanors baigiasi, bet mes pilni gražių prisiminimų laukiame kitų metų.

Beje, mūsų gretas papildė du šaunūs broliai Tomas ir Vytenis bei sesė Agnė. Tris kartus jiems “Hip-valio!”

Su meile sesė Miglė.

P.S.Didelis ačiū už super turbo nuostabų (kosmonautišką) tualetą!!!
Senas Skautatinklis | 2006-10-07