Oro skautų stovykla „Lietuvos sparnai 2006“ Paluknyje

Senas Skautatinklis | 2006-08-30
Pirmąjį vakarą sulaukėme garbingo svečio. Mus aplankė daugiausiai laiko praleidęs kosmose žmogus, daugelio kosminių misijų narys ir vadovas, rusų kosmonautas Sergei Krikalev. Visi stovyklautojai besislėpdami nuo audros didelėje palapinėje klausėmės pasakojimo, klausinėjom apie kosmonauto darbą ir nuotykius, gyvenimą kosmose. Jis buvo maloniai nustebęs, kad Lietuvoje yra oro skautai.



Rytais pažadinti kylančių lėktuvų gaudesio ir komendanto brolio Andriaus švilpuko, visi pasimankštinę, papusryčiavę ir pagerbę kylančias vėliavas, eidavome į dienos programą. Vyko skautorama. Skautai ne skautams pasakojo ir mokė skautiškų gudrybių, kurias vėliau išbandė stovykloje. Dar pilni įspūdžių iš susitikimo su žymiuoju kosmonautu suskubome daryti kosminių laivų modelius. Taip pat pasigaminom mažas raketas, kurios kosminius laivus skraidina i orbitą. Vyko jų varžybos.



Nugalėtojai pirmieji skrido sklandytuvu „Blanik“ ir galėjo iš padangių pamosuoti kitiems sparnais, pajusti skrydžio ir nesvarumo jausmą, kuris taip viliojo visus. Jei kam adrenalinas nesusuko galvos, apžiūrėjo aerodromą, stovyklavietę ir apylinkes iš paukščio skrydžio. Po skrydžių ilgai dalinomės įspūdžiais, kaip ten – padangėj žydroj!?



Tuo tarpu kiti mokėmės kaip teisingai užsisegti parašiutą ir išbandėme savo įgūdžius valdydami mokomąjį sklandytuvą LAK-16.



Kai dangus apniuko ir atslinko lietaus debesys, klijavome karšto oro balionų popierinius modelius. Skiltys ruošėsi jų varžybomis, svarbiausia buvo baliono kokybė ir išvaizda. Sulaukę tinkamo oro kaitinome karštu oru ir skraidinome. Juk blogo oro nebūna – jis būna tinkamas aviacijai arba netinkamas.



Vieną žvaigždėtą naktį ilgai klausėmės astronomo brolio Sauliaus pasakojimų apie žvaigždėtąjį skliautą, stebėjome Mėnulį ir žvaigždes pro teleskopą.
Kaip tikrų tikriausi skautai darėme gerąjį darbeli aerodromui. Po jo buvome ekskursijoje pas pasieniečius. Jie aprodė turimus sraigtasparnius, papasakojo apie jų galimybes.



Žinoma pajutome ir skrydžio džiaugsmą pučiant vėjui į veidą. Skridome mažučiu skraidančiu aparatu vadinamu motorine skraidykle!





Savaitė greit pabėgo, gaila buvo palikti aerodromą, stovyklavietę, dūzgiančius lėktuvus ir virš galvų skriejančius sklandytuvus. Tačiau visi pilni įspūdžių, pažadėjome vieni kitiems būtinai čia dar sugrįžti ir toliau skautauti padangėje!
Senas Skautatinklis | 2006-08-30