Žvaigždologas '06

Senas Skautatinklis | 2006-07-19
Ar dar atsimenat, kad kažkada seniai seniai (beveik prieš metus) vyko „Žvaigždologas 05“? Tai va, šių metų liepos 14 dieną prasidėjo šio projekto tęsinys. Beveik anksti ryte, apie 10 valandą 26 patyrę skautai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės kraštų krovė daiktus į autobusą ir patraukė link Molėtų. Autobuse turėjom galimybę artimiau susipažinti, padainuoti, padiskutuoti. Trumpai tariant, autobuse tylai vietos nebuvo.

Atvažiavę į Kulionių kaimą (Molėtų raj.) įsikūrėm pievoje, visai netoli senovinės dangaus stebyklos, kurioje vėliau Jonas Vaiškūnas mums pasakojo apie dangaus reikšmę senovės baltams, bet apie Vaiškūną vėliau. Taigi, vos atvažiavę apturėjom atidarymo rikiuotę. Įsikūrėm, o tada buvom paskirstyti skiltimis. Ištisas tris dienas skiltys vykdė įvairias užduotis, kurių rezultatai vėliau lėmė skilčių varžybų nugalėtoją. Bet apie tai irgi truputį vėliau.

Taigi, jau pirmąją dieną keturi keturių skilčių atstovai turėjo pastatyti saulės laikrodį. Didelių problemų nebuvo. Vėliau turėjom galimybę apsilankyti observatorijoje, kur vyko paskaita apie kosmosą ir jo kūnus. Skaidrių pagalba išvydome nuostabius vaizdus, o ir gidas, pasakojęs apie kosmosą tikrai sugebėjo sudominti daugelį klausytojų.

Tuo pirmosios dienos įdomumai dar nesibaigė. Sugrįžę atgal į stovyklavietę (vadinkim ją namais) skiltys gavo užduotį, kurios rezultatai taip pat prisidėjo prie nugalėtojų išrinkimo. Po užduoties klausėmės Jono Vaiškūno pasakojimo apie senovės baltus ir dangų. Tikrai buvo įdomu. Po Vaiškūno pasakojimo mes ir vėl išėjome į trumputę ekskursiją į etnokosmologijos muziejų. Ten turėjome galimybę ilgai lipti įvijais metaliniais laiptais. Turiu pripažinti, kad nesijaučiau toks pat saugus, kaip būdamas ant žemės. Tada galėjome pažvelgti į nuostabią gamtą, supančią mus. Po to, susipažinome su teleskopu, pro kurį vėliau stebėjome kosmosą ir jo kūnus.

Čia ir baigėsi mūsų pirmosios dienos ekskursijos. Bet tai dar nereiškia, kad tuo mes baigėme ir savo dieną. Grįžę namo vėl turėjome galimybę įsitikinti, kad programos vykdytojos neleis mums tinginiauti ir skiltys gavo dar vieną užduotį, kurią, žinoma, įvykdė be didesnių sunkumų (nebūtume mes vyšnios). Na, o po užduoties vakarieniavom, o tada prasidėjo orientacinis žaidimas, kurio metu skiltys ne tik turėjo surasti punktus, bet dar ir keletą užduočių įvykdyti. Beje, pirmosios dienos vakarą mus aplankė „Kerniaus“ skautų vyčių būrelio vyčiai su savo pirmininku, ir dar Vilniaus krašto seniūnė kartu atvažiavo, šaunu. Štai taip baigėsi mūsų pirmoji diena.

Antrąją dieną skiltys vykdė užduotis. Vėl keliavom į etnokosmologijos muziejų, kur išgirdome apie problemą, kuri jau seniai mus kamuoja – nežemiška gyvybė. Turėjome galimybę dar kartą išgirsti Joną Vaiškūną. Tiesa, šįkart jis mums pasakojo apie senovės baltų pasaulėžiūrą. Ir vėl buvo labai įdomu. Antrosios dienos akcentas - vėl ėjome į etnokosmologijos muziejų, tik šis kartas buvo išskirtinis – stebėjome kosmosą ir jo kūnus. Neeilinė patirtis. Po žvaigždžių stebėjimo dar vyko vakaro, o tiksliau, tai nakties laužas su skilčių pasirodymais. Nors kiekviena skiltis turėjo parengti pasirodymą pagal skirtingus žanrus, bet reikia pripažinti, kad išvydome keturias komedijas. Tai tik įrodo, kad skautai yra linksmi.

Na, o trečiąją dieną vyko tvarkymasis. Išaiškėjo skilčių varžybų nugalėtojai – Veneriniai kukučiai. Skiltis gavo tikrai puikius prizus, kurie vėliau jos nariams padės danguje matyti daug daugiau, nei tik Grįžulo ratus.

Nelyginsiu „Žvaigždologo“ su pirmuoju, bet pasakysiu, kad tikrai buvo nuostabu.

Brolis Adas

Vykdytojų P.S.: Ačiū dalyviams, lektoriams, svečiams ir VJRT, kuri finansavo šį projektą :)

Senas Skautatinklis | 2006-07-19