Prisiminus aštuntąjį tarptautinį Šardžos skautų susitikimą

Mano pirmoji kelionė už Europos ribų į pirmąjį man tarptautinį renginį prasidėjo pirmu skrydžiu lėktuvu. Nusileidus į vieną didžiausių pasaulio oro uostų Dubajuje mane pasitiko skautas. Išėjus į lauką neįprasti medžiai, sausas oras ir koks 20 laipsnių šilumos pasitiko mane 2 valandą nakties, viduryje žiemos. Toks buvo pirmas įspūdis visai kitoje pasaulio vietoje - Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Atvykęs į Šardžos emyrato (visa šalis yra sudaryta iš 7 emyratų, kuriuos valdo skirtingi šeichai) skautų stovyklavietę pamačiau, jog ateinančias 10 dienų gyvensiu tokioje stacionarioje palapinėje. Stovyklavietėje buvo karšti dušai, WiFi, elektros rozetės. Sakyčiau, gan neįprasta.

Pagrindinis Šardžos skautų centro pastatas. Jame yra ofisai, konferencijų salės.

Stovyklavietė

 

O kas čia per renginys, kas nors paklaustų? Angliškai jis vadinasi "8th Init'1 Scout Gathering in Sharjah 2018". Tai kas du metus vykstantis renginys, į kurį Šardžos skautai kviečia po vieną skautą iš bene visų pasaulio šalių. Šį kartą buvo 86 dalyviai iš Lotynų ir Centrinės Amerikos, Europos, Azijos, Australijos, Afrikos, Arabijos ir Artimųjų Rytų. Ir taip, mes visi kartu gyvenome ir buvome kartu net 10 dienų - nuo vasario 1 iki vasario 10 dienos.

Pirmosiomis dienomis - renginio atidarymas, dalyvių prezentacijos apie skaitymą ir jo reikšmę, skautus ir savo šalis. Taip pat, susipažinimo žaidimai ir WOSM Arabų regiono biuro pravestos sesijos apie komunikaciją, laimę ir skautų įtaką gyvenime.

Antrąją dieną po pietų išvykome apžiūrėti Šardžos miesto. Pirmas įspūdis buvo WOW, nes nebuvau matęs tokių didelių pastatų, parkų su nematytais medžiais ir panašiai. Aplankėme salą viduryje upės, kurioje pamatėme daug įvairių augalų, medžių ir kitų gyvybės formų, paplaukiojome laivais ir pasisukome apžvalgos ratu. Viskas atrodė įspūdingai, tačiau tai dar tik pradžia..

Kitą dieną aplankėme paplūdimį, kuriame galėjome paplaukioti baidarėmis jūroje, pasimaudyti, žaisti įvairius žaidimus ar tiesiog bendrauti. Įspūdingiausia akimirka buvo tuomet, kai supratau, jog valgysime tiesiog čia, paplūdimyje.. Stalai su baltomis staltiesėmis pastatyti tiesiai ant smėlio, vaizdas į jūrą ir koks tik nori maistas!

Vėliau vykome į Kalbos paukščių centrą, kur stebėjome plėšrių paukščių pasirodymą.. Šiurpuliukai bėgiojo per kūną, kai didžiulis paukštis su ne ką mažesniais nagais skrenda palei pat galvą ir nesąmoningai pasilenki, nes atrodo, jog jis į tave pataikys..

Penktoji diena buvo skirta mokslui - lankėmės Šardžos centrinėje bibliotekoje, kurioje dovanų gavome arabiškų knygų, kurios skaitosi iš dešinės į kairę.. Taip keistai ir visiškai kitaip nei pas mus.. Na, bet dabar bus proga išmokti arabų kalbą!  Vėliau važiavome į senovinių knygų muziejų, kur buvo galima pasižiūrėti į arabiškas, musulmoniškas knygas, parašytas ir prieš 1000 metų.. Apie šią dieną sunku, ką ir pasakyti, tačiau didelį įspūdį padarė man visiškai nesuprantami rašto ženklai ir paveikslėliai.

Bene labiausiai visų laukiama diena buvo šeštoji - tądien važiavome į Dubajų, lipome į aukščiausią pasaulyje pastatą ir lankėmės didžiulėje turgavietėje, kur buvo galima rasti prekių iš daugybės pasaulio šalių (tiesa, Lietuvos, kaip ir beveik visos Europos nebuvo).

Jausmas būti tokiame aukštame pastate arba tokioje didelėje prekybvietėje man buvo naujas ir žavingas. Viskas atrodo labai neįprastai ir didingai.

Šiose vietose prasisukiojom ir prabuvom bene visą dieną ir prisipirkę įvairiausių suvenyrų grįžome į stovyklavietę.

Išaušus septintos dienos rytui, prasidėjo pasiruošimai Šardžos emyrato šeicho atvykimui - stovyklavietės puošimas, tvarkymasis, dainų ir šūkių mokymasis. Taip pat turėjome padaryti savo šalies pristatymo kampelį, į kurį vėliau žiūrėjo šeichas ir jo palyda.

Aštuntos dienos antroje pusėje atvažiavo šeichas, apžiūrėjo mūsų šalių parodas ir beveik iš karto išvažiavo. Tad buvo gan liūdna, jog jis nepabuvojo ilgiau, tačiau visgi, pamatyti tokį svarbų JAE visuomenės asmenį buvo įspūdinga.

Priešpaskutinę renginio dieną važiavome į dykumą su didžiuliais džipais per smėlio kalvas ir įdubas. Daug kratymosi, čiuožimo ir variklių riaumojimo. Buvo įspūdinga, bet baisu. Nors, vairuotojas sakė, jog tai buvo labai paprastas ir neekstremalus ruožas.. Gerai jam, kad įpratęs..

Dykumoje laukė muzikantai ir vakarienė smėlėtoje oazėje.

Ir štai, kur lauktas, kur nelauktas, vykimas namo. Iki vakaro dar aplankėme astronomijos muziejų ir planetariumą, kur buvo pasakojama Visatos ir kosmoso atradimų istorija, o po pietų laukė atsisveikinimai, dalinimasis emblemomis, kaklaraiščiais.. Artėjant vidurnakčiui jau važiavome į oro uostą, o 2 valandą nakties jau sėdėjau lektuve.

Tai štai tokios buvo beveik 2 savaitės Jungtiniuose Arabų Emyratuose su skautais iš viso pasaulio. Susiradau daug draugų iš įvairiausių pasaulio vietų, pamačiau, kuo mes skiriames ir kuo nesiskiriam nuo kitų. Supratau, jog su skautais visur ir visada gerai, nesvarbu kokios šalies.

Ir nors, pas mus daug šalčiau nei ten, bet pamatyti tą baltą vaizdą pro lėktuvo langą buvo gera, nes Lietuva - tai namai. Namai, kuriuos po šios kelionės pradėjau vertinti tik dar labiau.

--

Brolis Aurimas