Šaltoką lapkričio popietę tėtis mane atvežė ir palydėjo iki oro uosto išvykimo salės, nesijaudinau tiek, kiek džiaugiausi. Stovint eilėje ir laukiant, kol galėsime užregistruoti bagažą, vis klausinėjau brolio Povilo, ką reiškia ,,IC”, kaip veikia Europos jaunimo forumas, ką daro WOSM savanoriai ir dar visko kas tik šovė man į galvą. Ruošdamasi ,,Network meeting for external representatives”, skirtą suburti Europos regiono įvairių skautiškų organizacijų atstovus, vis bijojau, kad kažko nežinosiu, kažką pamiršiu ir vis nesisekė visos gautos informacijos susidėlioti į stalčiukus savo galvoje. Įsėdus į lėktuvą nusiraminau, supratau, kad mano klasiokai ryt eis į mokyklą, o manęs šią savaitę laukia kitokios pamokos. ,,taip, tebūnie pamokos, daugiau klausyk, negu šnekėk.” - pagalvojau ir pro lėktuvo langą stebėjau tolstantį Vilnių.

 Nusileidus Budapešto oro uoste, gana greitai suradome mažą autobusiuką, kuris mus turėjo nuvežti iki Europos tarybos įkurto jaunimo centro, mūsų didžiai nuostabai ir džiaugsmui, pakeliui autobusiukas paėmė ir islandę, apsikeitėme mandagiais susipažinimo ir ,,kodėl mes čia” sakiniais, taip pat ji mums papasakojo apie jau šią vasarą vyksiančią stovyklą + žygį vadovams ,, 15th world scout moot 2017” (Jei įdomu kaip atrodo Islandija: https://www.youtube.com/watch?v=_tl3KBCFGiA).

 Prieš važiuodama googlinausi, kaip atrodo tas jaunimo centras, kuriame mums teks gyventi ir mokytis visas penkias dienas. Šiame centre yra organizuojami įvairiausi mokymai (kaip šis mūsų), konferencijos, taip pat jame dirba dalis Europos tarybos administracijos, čia yra ir nakvynės galimybė (kambariai su gražiu vaizdu, patogiomis lovomis) ir valgykla.

Pirmąjį vakarą praleidome žaisdami komandinius žaidimus, vėliau užkandžiaudami ir kalbėdamiesi. Patarimas važiuosiantiems ateityje: prieš sėsdami į lėktuvą savaitę sekit pasaulio naujienas, bent jau man tai padėjo rasti bendrą kalbą su daugeliu skirtingų šalių ir požiūrių žmonėmis. O požiūrių buvo iš: Didžiosios Britanijos, Belgijos, Prancūzijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Slovakijos, Makedonijos, Islandijos, Suomijos, Rumunijos, Bulgarijos, Estijos, Turkijos, Austrijos, Azerbaidžano, Airijos… Vakare sunkiai užmigau, bandydama aprėpti visus tą dieną mane užliejusius naujus veidus ir istorijas.

 Kitas ateinančias penkias dienas, visi kartu arba komandomis mokėmės, kaip tinkamai reikėtų atstovauti savo organizaciją nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Programa buvo sudėliota panašiai, kaip Lietuvoje vyksta ,,forumai” ar patyrusių skautų ,,lyderių kalvės”. Kiekvieną dieną mokymus vesdavo vis kitas WOSM savanoris arba kviestinis svečias. Viena labiausiai įsiminusių istorijų buvo Vengrės merginos, ilgalaikės Vengrijos jaunimo organizacijų tarybos prezidentės: pasakojimas apie tai, kaip ji sukūrė šią tarybą nuo visiško nulio, su kokiomis problemomis susidūrė. Be mokymų pačiame jaunimo centre turėjome orientacinį po naktinį Budapeštą. Jei kada vyksite ten, būtinai apvaikščiokit jį visą naktį, o į muziejus sulįskite dienos šviesoje, nes naktinis Budapeštas visas visas žiba auksu ir užburia lyg koks kino filmas. Naktinį Budapeštą kiekvieną vakarą matydavome ir pro savo mokymų salės balkonus. Vieną tokių vakarų stebėdami apšviestus parlamento rūmus, skanavome įvairių šalių maistą, daug šokome ir dainavome. Taip, tautų mugė/vakaras yra viena linksmiausių beveik visų skautiškų networking’ų dalis, jos metu ne vien tik pavalgiau, pašokau, bet ir daug sužinojau apie kitų šalių vykdomus jaunimo projektus ar vietas, kurias būtinai reikėtų aplankyti. Kaip rašė ir praeitais metais į panašų renginį važiavusį sesė Urtė Alksninytė taip pat ir mes šiais metais su Povilu buvom pakviesti į begalę stovyklų, o savo ruožtu visus kvietėme į 2018 metais, vyksiančią šimtmečio stovyklą!