Kas Naujo?

Skautų naujienos

2016-10-06

Su „Odisėja“ per Baltijos jūrą

Skautiškos dainos lietuvių ir lenkų kalbomis, „žuvų šėrimas“ per bortą pavėjui, prisimenant seno jūrų vilko nurodymus, naktį Baltijos jūra plaukiantį Lietuvos burlaivį stebintis karinis kaimynų laivas ir kitos įdomybės – tai tik keli epizodai iš rugsėjį jachta „Odisėja“ vykusios kelionės iš Klaipėdos į Gdanską.

Skautiškos dainos lietuvių ir lenkų kalbomis, „žuvų šėrimas“ per bortą pavėjui, prisimenant seno jūrų vilko nurodymus, naktį Baltijos jūra plaukiantį Lietuvos burlaivį stebintis karinis kaimynų laivas ir kitos įdomybės – tai tik keli epizodai iš rugsėjį jachta „Odisėja“ vykusios kelionės iš Klaipėdos  į Gdanską.

Apie jungiančius tiltus

Plaukimui Baltijos jūra aktyviai ruošėmės nuo gegužės. Tada grįžtant iš uostamiesčio po mokymų su Klaipėdos universiteto mokomuoju burlaiviu „Brabander“, ilgai kalbėjomės, ar pavyktų surinkti jūrų skautų įgulą, rasti rėmėjų ir rudenį Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“ Baltijos jūra nuplaukti į Lenkijoje vyksiantį jūrų skautų „Eurosea“  seminarą, taip populiarinant buriavimą Baltijos jūroje. Šiaip ar taip, Lietuva nori vadintis jūrine valstybe.

Grįžtant iš uostamiesčio, nuo nuovargio ir įspūdžių limpant akims, mašinoje netrūko svarstymų, kas ir kodėl galėtų paremti šį žygį Baltijos jūra. Tada gimė ir  pirmosios nedrąsios idėjos apie tai, kad į Lenkiją galėtume plaukti kartu su mūsų broliais ir sesėmis iš Lietuvos Lenkų Harcerių Sąjungos. Juolab, kad šiemet su mūsų bičiuliais lenkais jau turėjome keletą bendrų renginių - kartu šventėme Vasario 16-ąją, vėliau Birštone drauge mokėmės petys į petį irkluoti  senovinių vikingų laivų „drakonų“ kopijomis, o balandžio mėnesį Vilniuje kartu dalyvavome bendrame žaidimų vakare „Draugaukime“, kur daugiau sužinojome apie lietuvių ir lenkų skautavimo tradicijas.

Ne paslaptis, kad Lietuvos Lenkų Harcerių Sąjunga mums artima ir dėl jau tradicine tapusios Betliejaus taikos ugnies akcijos, kai abiejų organizacijų skautai kartu dalyvauja šiame prasmingame renginyje.

„Plaukimas Baltijos jūra į Lenkiją ne tik prisidėtų prie Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio stiprinimo, tačiau galėtų tapti dar vienu lietuvius ir lenkus jungiančiu tiltu, padėtų naikinti visuomenėje vis dar tvyrančius stereotipus, kad lietuviai ir lenkai, priešingai nei tada, kai kūrė bendrą valstybę, nebemoka dirbti komandoje“, - panašios mintys tada sukosi galvoje.

 


Netikėta kelionės rėmėjų atomazga

Plaukimo idėją parėmus jūrų skautų konferencijos pirmininkei sesei Astai kartu kibome į darbus. Ruošėme skelbimą plaukiančiųjų atrankai, sudarinėjome potencialių rėmėjų sąrašą, rengėme jiems patrauklų pasiūlymą, kodėl jie galėtų paremti šį žygį ir ką gautų mainais, lygiagrečiai kreipėmės į harcerius siūlydami į Lenkiją plaukti kartu.

Tada dar kartą supratome, kad ne veltui viso pasaulio skautai vadina vieni kitus broliais ir sesėmis ir, sakoma, supranta iš pusės žodžio - harcerių įtikinėti tokio plaukimo reikalingumu nereikėjo. Brolis Pavel Giliauskas su jam būdingu skautišku užsidegimu pritarė bendro lietuvių ir lenkų skautų plaukimo idėjai ir iškart suorganizavo susitikimą su Lenkijos instituto Vilniuje atstovais. Vykstant į susitikimą žinojome, kad sprendimai dėl paramos nepriimami akimirksniu, todėl po malonaus pokalbio institute, lygiagrečiai dirbome su kitais rėmėjais, siekdami gauti bent simbolinį finansavimą šiam žygiui.


Vėliau  sekė laiškų ir skambučių serija didelėms lietuviško ir užsienio kapitalo įmonėms, turinčioms milijonines apyvartas ir, esant norui, ko gero nesunkiai galinčioms finansiškai paremti šį plaukimą. Po daugybės tradicinių neigiamų atsakymų („Pasiūlymą apsvarstysime ir jei nuspręsime paremti, pranešime“, „Gal kitą kartą“ ir pan.), kai rankos dėl abejingumo jau sviro, gavome žinių iš Lenkijos instituto Vilniuje ir vienos Lietuvoje veikiančios lenkų įmonės, kuri nenorėjo būti paviešinta – žygiui rėmėjai skirs dalinę paramą.

 „Budys“, vachtos, nepaklusnios burės

Ir štai ateina ilgai lauktas sekmadienis. Apie 23 val. Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“, vairuojama jos kapitono Ryčio, plukdanti 6 jūrų skautus ir du harcerius,  lėtai išplaukia pro Klaipėdos uosto vartus. Praplaukdami uosto šiaurinį molą skautiškai pagerbiame tarpukario Lietuvos jūrų skautų mokomojo burlaivio „Budžio“ žūties vietą. Mūsų jachta neria gilyn į Baltiją.

Budėjimas vachtomis padalintas dar ant kranto. Budėsime po 6 val. – keturi nuo 0 val. iki 6 val., kiti - nuo 6 iki 12 val., tad po trumpų naktinių pašnekesių ir arbatos jachtos denyje, „Odisėjai“ ramiai skrodžiant per nepiktą Baltiją, nebudintys lenda į kajutes poilsiui, o kita ketveriukė su kapitonu lieka ant denio. Naktį jie galbūt turės progą detaliau susipažinti su naktinės kelionės ypatybėmis, burlaivio valdymu ir galbūt net pačią jachtą pavairuoti...

Paryčiais vachta keičiasi.



Gdansko prieigos pasiekiamos be didesnių incidentų. 0 vėmusių, 0 iškritusių per bortą. Dieną burės panaudotos pagal paskirtį. Naktį artėjant prie Gdansko uosto vartų ir vakariniam vėjui smagiai kibinant bures, kyla iššūkis sėkmingai jas nuleisti ir surišti. Vėjas įsismarkavęs ir nuleisti bei surišti jas kaip reikia siūbuojant jachtai nėra toks paprastas uždavinys. Visgi su jachtos kapitono pagalba misija įvykdoma.

Įplaukus pro uosto vartus, netrukus pasitinka istorinės vietos. „Čia lenkų kariai atkakliai priešinosi vokiečiams ir nors pralaimėjo,  jie laikomi didvyriais“, - pasakoja kapitonas Rytis, rodydamas į netoliese stūksantį paminką. „O čia prisišvartavęs mokslinis rusų laivas. Tokių čia atplaukia ne vienas“, - ranka į dešinę mostelėja laivo vadas, mums praplaukiant pro įspūdingo dydžio gigantą.   

Gdansko jachtų prieplaukoje prisišvartuojame be dvidešimties minučių pirmą valandą nakties. Denyje dar vyksta pokalbiai, dalinimasis įspūdžiais, tačiau netrukus šiek tiek pavargę nuo kelionės, nugairinti saulės ir vėjo, sulendame į kajutes miegoti.

Kitas rytas daugumai prasideda apie dvyliktą valandą.

Aplankyti objektai, išmokti dalykai

Per penkias Lenkijoje praleistas dienas keturi jūrų skautai ir du harceriai aplankė daugiau nei  10 muziejų bei kitų lankytinų objektų įvairia jūrine ir karo tematika keturiose Lenkijos vietovėse – Gdanske, Sopote, Gdynėje, Helyje. Tarp paminėtinų - eksperimentinis mokslo ir technologijų centras, karinio laivyno muziejus, žvejybos muziejus, likę 2-ojo pasaulinio karo kariniai objektai Helio pusiasalyje.

Vieną dieną spėta kelioms valandoms išplaukti į jūrą su lenkų jachta „Baltic Star“. Šio laivo kapitono kuriamam filmui LS jūrų skautai ir harceriai papasakojo apie lietuvių ir lenkų skautų draugystę bei siekį stiprinti jūrinį skautavimą.



Eurosea’13 patirtis

Eurosea – tai kas pora metų vis kitoje jūrinio skautavimo šalyje rengiamas seminaras jūrų skautų vadovams, skirtas dalintis patirtimis ir naujienomis, megzti naujas partnerystes ir atnaujinti esamas, pasimokyti naudingų praktiškų dalykų ir įnešti naujų tarptautinių vėjų į savo jaunimo programas. Kadangi šiemet seminaras vyko istoriniame Pucko miestelyje netoli Gdansko, buvo nuspręsta, kad jame dalyvausiančios LS jūrų skautų konferencijos atstovės sesės Dovilė ir Asta pasinaudos unikalia galimybe į jūrų skautų seminarą atplaukti jūra, kartu pasikviečiant į įgulą dar 6 žmones, kurie tuo metu dalyvaus jau aukščiau aprašytoje programoje.

Taigi, keturias dienas trukusiame seminare sesės aktyviai diskutavo strategijos kūrimo, tuntų plėtros, programos kokybės ir saugumo užtikrinimo klausimais, klausėsi kitų šalių jūrų skautų pristatymų apie jų organizacijų gerąsias patirtis, kvietė užsieniečius atvykti į 2018 m.Lietuvoje vyksiančią Tautinę stovyklą...  Na, o smagiausia sesių patirtis – tai dienos plaukimas lenkų jūrų skautų laivu „Zawisza Czarny“. Kai kurie LS nariai laivą jau pažįsta: 2013 m. buvo organizuotas bendras lietuvių ir lenkų skautų plaukimas iš Gdynės į Klaipėdą. O nepažįstantiems trumpai pristatysime, kad tai – 36 m ilgio, 46 žmones talpinanti tristiebė škuna, priklausanti Lenkijos skautų organizacijai (!), kurios profesionalios įgulos didžiumą sudaro jūrų skautai, o reisai siekia Horno ragą ir kitą Žemės rutulio pusę... Ar įsivaizduojate, kad kada nors Lietuvoje galėtume turėti skautams priklausantį burlaivį? Jūrų skautai kartais nedrąsiai apie tai pasvajoja. Bet kol kas galime organizuotis bendrus jūrinio buriavimo projektus su lenkų (ir ne tik...) jūrų skautais, semtis patirties, ir po truputį vesti Lietuvos jūrų skautus vis toliau nuo krantų.

Dainos, žvaigždėtas dangus, „visai geras rezultatas“

Kelionė atgal pasirodo smagesnė. Sesės Dovilė ir Magda naktį paima į rankas gitarą. Virš mūsų – žvaigždėtas rugsėjo dangus ir plazdančios burės. Skamba skautiškos dainos lietuvių ir lenkų kalbomis – apdainuojama kova su kryžiuočiais, priešų vijimas iš šalies, vėliau širdis suvirpina liūdna daina apie harcerį, žuvusį per karą.

Plaukdami namo, jau turim daugiau įgūdžių keliant bures, tačiau ir daugiau iššūkių jūroje. Vėjas dabar daug stipresnis nei plaukiant į priekį, todėl bures kartas nuo karto tenka pareguliuoti.

Paryčiais pastebime, kad maždaug mylios atstumu nuo mūsų, mūsų burlaivį lydi karinis Rusijos laivas. Kapitonas nurodęs jį žadinti, jei rusai per raciją bandytų su mumis susisiekti. Visgi kaimynai to nedaro, tačiau kelias valandas lydi greta. „Esame saugomi“, - vis pajuokaujame budintys vachtoje.

Vėjas tai sustiprėja, tai rimsta, kartais priartėdamas prie ribos, kada bures gali tekti nuleisti. Dieną situacija pasitaiso ir GPS rodo, kad plaukiame pakankamai greitai, todėl Klaipėdą galime pasiekti dar pirmadienio popietę.

Plaukiant namo, pusės skautų organizmai pasiunčia signalą, kad nori išsivalyti – keturi iš aštuonių skautų pasikeisdami „šeria žuvis“. Tai vyksta pagal „Brabander“ kapitono dar gegužę duotas instrukcijas – vemiama pavėjui per bortą smarkiai įsikibus. Jachtą bangos mėto aukštyn-žemyn, supa, tad tų, kurių organizmai silpnesni, laukia ne itin maloni organizmo valymo procedūra įsikibus į bortą..

Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“ Klaipėdą pasiekia per 18 valandų ir apie 19 val. prisišvartuojame Klaipėdoje.. „Visai geras rezultatas“, - reziumuoja laivo kapitonas Rytis.

 

 

S.sk. Vytautas Beniušis

Sktn. gint. Dovilė Vinkevičiūtė