Apie mūsų kelionę galėtų sukurti nuotykių filmą, kuriame būtų pilna komiškų epizodų, dramatiškų atsisveikinimų, tragiškų netekčių, tačiau vis tiek vadintų romantine istorija, nes mes buvom Prancūzijoje!

Pasiruošimas Roverway 2016 prasidėjo dar praėjusį rudenį, kai mažai žinodamos į ką įsiveliame ir būdamos vien merginos (sesės Igna, Justina, Goda, Ugnė ir Eglė), nepabūgome šio iššūkio. Teko ne tik geriau pažinti viena kitą, bet atlikti visas užduotis iki renginio: surinkti lietuviškus receptus, teminius žaidimus, paruošti užsiėmimų pagal programą bei atributikos ir transporto planavimas. Tikriausiai tą pasiruošimą ir pavadinčiau nuotykio pradžia. Skirtingos mintys ir idėjų gausa padėjo mūsų penketukui drąsiai žengti žingsnį į tarptautinius vandenis.

Nors pats renginio atidarymas turėjo būti tik rugpjūčio 3 dieną, tačiau iš Lietuvos išvykom dvi dienos prieš. Laukiant persėdimo Feankfurto oro uoste (nors pavadintas didelio miesto vardu, tai dar nereiškia, kad oro uostas arti civilizacijos) turėjome apie aštuonias valandas laisvo laiko, tai jį išnaudojome ne tik poilsiui ar maistui, bet ir darbų aptarimui, bendrai veiklai. Manyčiau, pats didžiausias nuotykio vingis buvo, kai lėktuvą nukėlė dar valandėlei ir atvykome į Monpeljė oro uostą likus 10 minučių iki paskutinio autobuso į miestą išvykimui. Nervinai trypčiojom ir skaičiavom minutes, kol laukėm savo bagažo, o galiausiai bėgte įbėgom į autobusą (visa laimė, kad autobusas užtruko ir išvyko iš oro uosto vėlėliau). Sėdint autobuse jau galėjom lengviau atsikvėpti, o kai susitikome savo “couthserferį” pas kurį apsistojom prieš stovyklą tapo visiškai ramu. Tik kitą rytą supratome ir viena kitai kartojom “mes Prancūzijoje!”. Bet gyvenimas jau taip susiklosto, kad viskas nevyksta taip, kaip norėtųsi...

Dėl suprastėjusios sveikatos sesė Ugnė liko svetingojo prancūzo namuose, o likusi komanda kartu su namų šeimininku išėjo apžiūrėti stulbinančio miesto įdomybes. Kaip ir buvo sutarta, po kelių valandų ekskursijos visos penkios ir mūsų gidas iškeliavom “įmerkti kojas” į Viduržemio jūrą. Dienos pabaiga nebuvo tik pasivaikščiojimas po naktinį miestą, bet ir galimybė pamatyti kerintį panoraminį vaizdą vietos, kurioje buvom pastarąsias dienas.

Tik prabudus, jau žinojome, kad laukia neeilinė diena. Nuo registracijos pradžios iki atidarymo ceremonijos buvo dar gana daug laiko, tai susitarę su Belgijos skautų grupe, susitikome pažaisti “Geocaching” po Monpeljė miestą.

Pabendravę, šiek tiek pavargę nuo didelio karščio, laiku grįžome į Roverway 2016 atidarymą šiame regione. Minios žmonių, vėliavų jūra ir skirtingų kalbų gausa įsupo ir mus į visą šį sūkurį, iš kurio vargu ar dar pavyks išsikapstyti.

Kai baigėsi vedėjų kalbos, kai visi sveikinimai buvo išgirsti, kai sušokom ir sudainavom šio renginio dainą, atėjo laikas susitikti visiems 50 mūsų kelio dalyviams kartu. Keletas žaidimų padėjo lengviau pradėti pažintį, o pasidalinimas į skirtingas komandas (Exhange team), kurias sudarė kurios nors šalies vadovas ir dar 6-8 roveriai iš skirtingų šalių, paskatino daugiau pasidomėti apie mus supančius žmones. Su mumis kartu nuotykį pradėjo delegacijos iš Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Čilės. Po visų susipažinimų laukė kelionė autobusu į stovyklavietę, kurioje gyvensime pirmąją savaitę.

O kas vyko toliau sužinosite kitoje pasakojimo dalyje...

Sesė Eglė