Čia sesė Alina, iš Skaisčio tunto, Vilniaus krašto. Nufotografuota jau po trijų pristatymų apie Lietuvos Skautiją rusų kalba.

 Lietuvos žydų bendruomenė ne pirmus metus iš eilės sukvietė žydų jaunimą iš trijų Baltijos valstybių kartu praleisti savaitę Dubingiuose, prie Asvejos ežero. Šį kartą dviem skautėms pasisekė ir jos gavo progą vieną dieną čia pabuvoti, pristatyti skautų organizaciją ir pasidomėti žydų tradicijomis.

 Diena buvo apsiniaukusi ir lijo, iš Vilniaus su Alina išvykome anksti. Vos nepravažiavusios stotelės, išlipome ir buvome su automobiliu nuvežtos iki stovyklos vietos. Nusukę nuo greitkelio Vilnius - Molėtai į Dubingius važiavome per labai daug linksmų kalnelių. Bevažiuojant tais kalneliais juoku pradėjome sklaidyti pirmuosius įtampos debesis ir pradėjome megzti pokalbį su vienu iš stovyklos vadovų.

 Atvykusios, buvome draugiškai sutiktos stovyklos direktoriaus. Jis mums papasakojo apie stovyklą, palydėjo iki salės ir paaiškino dienos programą. Pastatas, kuriame mus įkurdino, buvo išpuoštas Izraelio vėliavėlėmis, o vos tik įžengus pasigirdo linksma, bet mūsų ausims negirdėta muzika. Sužinojome, kad stovykloje yra atvažiavęs dainininkas iš Izraelio ir ryte visi vaikai su juo dainuoja. Išgirdus norėjosi prisijungti: balsu ar šokiu, bet tam mes, gaila, neturėjome laiko.

Neilgai trukus pradėjome savo pristatymus apie Skautiją. Visus pristatymus rusiškai aiškino Alina, žiūrėjau, pavydėjau ir su sąžinės graužatimi prisiminiau savo “pramazintas” rusų kalbos pamokas. Dauguma vaikų net nebuvo girdėję skautų, tad džiaugėmės, kad tą dieną jiems papasakojome kai ką naujo. Po oficialaus pristatymo nusprendėme žaisti žaidimus. Štai čia pradėjau krapštyti savo menką žodyną ir išmokau keletą naujų žodžių, kuriuos kartojau visą likusią dieną. Vaikams tikrai patiko ir “Voriukas”, ir “Vantų nebėra”. Svarbiausia, kad po žaidimų visi salę paliko su šypsenomis veiduose. Sulaukėme klausimų: “ar jūs tikrai tokius žaidimus skautuose žaidžiat?...”

 Pakviestos pietauti, nuėjome į salę, kuri taip pat kaip ir pastatas buvo išpuošta Izraelio vėliavėlėmis, visi su mums draugiškai šypsojosi ir kartojo “Šalom” (tai pasisveikinimas, kurio reikšmė išvertus iš hebrajų kalbos būtų “taika tau” angl. “Peace upon you”). Valgyti jie nepradėjo, kol nepasimeldė duonai. Valgydamos grupės pristatė savas dainas, maldas. O papietavus į salę buvo įnešti keli plakatai su ilgesne malda. Valgydamos prie vadovų stalo šnekučiavomės su keliais prieš mus sėdėjusiais vadovais ir vis kartojom “aha, taip, mes irgi skautuose taip darom!”

 Išvažiavome su malonia šiluma viduje, supratusios ir besidžiaugdamos, kiek iš tikrųjų panašumų tarp skautų vasarinės ir šios Olameinų stovyklos suradome. Nors kalba ir kita (taip ir nesupratau, su kuo kokia kalba kalbėti, tačiau buvau maloniai nustebinta žmonių supratingumu ir pastangomis), ir šalių daugiau, ir tradicijos mums atrodė kitokios. Vis tiek panašumų atradome daugiau nei galėjome tikėtis. Susitarėm, kad rudenį pasikviesime juos į skautcentrį arbatos, kad daugiau vieni su kitais susipažintume, tad sekite naujienas!