Žygis "D.T.A." - "Partizanų keliais"

Senas Skautatinklis | 2005-12-30
Nusipirkome bilietus į Žąslius. Mūsų kelionės tikslas buvo pakeliauti partizanų keliais, pamatyti tuos miškus, kur jie kadaise slėpėsi nuo sovietinių stribų.

Nuo stotelės paėjėjom iki pačio miestelio. Ten, prie parduotuvės, buvome sutikti šiltai. Kaimietis kalėdų proga primygtinai siūlė išgerti vyno "VO", mes nenorėdami įžeisti vietinio neatsisakėme padėti vargšui šia sunkia valandą.

Po to sužinojom, kad per Nerį, ties Čiobiškio nėra tilto, nors žemėlapis rodė kitaip. Sužinojom, kad yra keltas, kuris neveikia, bet turi pertemptą trosą, tagi apsidžiaugėm ir ėjom toliau. Nuėjom nei daug, nei mažai-17.5km, ir atsidūrėm prie upės. Troso neradom. Apsistojom šalia stovėjusiame namuke su kiaurom durim, kuris vasara tarnaudavo kaip bilietu kasa.

8h nuėjome miegoti. Tą naktį nei Vytenis, nei Aš nesumerkėme akių iš siaubingo šalčio. Tuo trapu reda turėjo 2 miegmaišius, todėl miegojo puikiai. Nervai pratrūko 5 valandą ryto. Pasidarėme valgyt, kad nenumirt iš šalčio ir stūmėme laiką iki aušros.

Ryte pasivaikščiojom po apylinkes, klausinėjom valties keltis per upę, bet bergždžiai.. Nebežinojom ko griebtis ir tada sugalvojom pasistatyti plausta, kaip tarėm taip ir padarėm. Gaila Reda pabijoje keltis viduržiemį per upę, todėl grįžo atgal tuo pačiu kleiu namo. Jos istorija ir baigiasi, bet mūsų tik prasideda!!!

Radom labai daug tuščių butelių, lentų ir pastatėm sau plaustą. Laikas bėgo, temo, mes nebeturėjom maisto, valegėm paskutinį kartą priš 7valandas, darbas sekino, bet pagaliau. Greit įstūmėme plaustą - jis laikėsi ant vandens. Užšokau ant jo-viskas puiku. Užsidėjom kuprines, pasiėmėm ilgus pagalius ir šokom ant plausto...... Jis neskęsta, VALIO!!!

Pats plaukimas per upę buvo sėkmingas, truko 15-20min. Sunku buvo tik nuo jo nušokti, nes krantai užšalę, bet viskas baigėsi sėkmingai.

Nuėjome į Čiobiškio parduotuvę, nusipirkom pavalgyt ir patraukėm į Darvydų kaimą, kur senais laikais buvo partizanu žeminės. Darvydus priėjome greitai. Dėl labai gūdaus miško ir gausybės šernu patraukėme atgal. Pamiškėje pasibaminom valgyt, pailsėjom ir nukulniavom į autobuso stotelę. Autobuso stotelėje ant suoliukų išsitiesėm kilimėlius ir pabandėm užmigti, numigom 1valandą ir tata prisistatė policija. Paiškinom jiems padėtį ir draugiškai išįsiskyrėme. Ši naktis bavo itin šalta, mūsų miegmaišiai, jei jums ka nors sako buvo "+20+10", tai suprantat kaip šalta buvo. Neturėjom maisto ir buvom šlapi.... Prasūmėm laiką iki 6 ryto ir išvažiavom namo.

Ačiū žygio dalyvaims, o ypač Vyteniau, kad parodė drąsą, ačiū šaltam orui, kuris mus pamokė. Labai didelis ačiū Dievams, kad neleido nuskęsti, o visų labiausiai dėkojame partizanų dvasiai lydėjusiai mus tikslo link, be jos būtume suklupę.

Partizanai- Lietuvos gelbėtojai, laisvės kovotojai. Šis žygis dedikuojasmas Didžiosis Kovos apygardos partizanams: "Jūsų šlovė-mūsų garbė".

Brolis Martynas
BUDĖK!
Senas Skautatinklis | 2005-12-30