Kokia vis tik ta Advento žvakių simbolika?

Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Norint, kad žvakės uždegimas išreikštų visą savo simbolinę reikšmę, geriau žvakes uždegti vakare, kai tamsu, arba pasistengti sukurti kuo tamsesnę aplinką. Žvakės yra dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą, rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui „Gaudete“ („Džiūgaukite“). 

Kiekviena Advento žvakė turi ir savo pavadinimą. Pirmąjį Advento sekmadienį uždegama Pranašų žvakė, kuri simbolizuoja viltingą žmonių laukimą. Pranašai Senajame Testamente skelbė: gims Mesijas, kuris išgelbės pasaulį.

Antrąjį Advento sekmadienį uždegama Betliejaus žvakė, ji primena Betliejaus šviesą, pranešusią pasaulio Atpirkėjo atėjimą į žemę. 

Trečiajį Advento sekmadienį, dar vadinamą Džiaugsmo sekmadieniu, uždegama Piemenų žvakė, kuri simbolizuoja piemenėlių džiaugsmą, pamačius užgimusį Jėzų.

Ketvirtąjį Advento sekmadienį uždegama Angelų žvakė. Ji simbolizuoja ne tik žmonių, bet ir angelų džiaugsmą gimus Išganytojui.

Tačiau yra ir kitų reikšmių, pavyzdžiui: pirmoji yra Atleidimo, pažadėto Adomui ir Ievai, kad jie iš mirtingųjų taps gyvenantys Dieve; antroji yra Patriarchų tikėjimo, kad jiems atiteks Pažadėtoji žemė, žvakė; trečioji yra Dovydo džiaugsmo dėl palikuonių žvakė; ketvirtoji – Pranašų mokymo apie teisingumą ir taiką žvakė. Taip pat žvakėms suteikiami biblinių personažų vardai, suteikiamos moralės, doros prasmės. Tiktai trečioji žvakė visada yra susijusi su džiaugsmu, atitikdama trečiojo Advento sekmadienio tematiką ir nuotaiką. 

Jėzau, mano Gyvenime! Manoji širdis yra varginga, labiausiai nuskurdusi, tam, kad Tave priimtų - tai žinau, tačiau viliuosi, kad Tu, kurs troškai gimti vargingoje Betliejaus prakartėlėje, neatsisakysi pas mane ateiti. Pati tyriausioji Mergele, tu pati papuošk manosios širdies mažąjį Betliejų.

(Marthe Robin)