Šalia prisėda Jorgenas, FOSE galva ir širdis. Prisimena jaunystę, kai gavęs popierinį laišką turėdavo dvi dienas pagalvojimui ir tik tada atrašydavo. Mainais pasidalinu, kad trečia diena galvoju, kaip papasakoti saviškiams, kokiam renginyje esu ir kodėl jis svarbus. Nušokam prie šių metų FOSE renginio Bulgarijoje, girdžiu subtilų komplimentą "buvo visiškai kitaip nei pernai Vilniuje". Ką galvoju apie Simpoziumą? Pažinimo dalis kaip visada nuostabi, dėl darbinės nesu tikra. Suprantu, kad norint įtraukti tiek žmonių, jokių stebuklingesnių metodų nesugalvosi, bet neramu, kad einant į kompromisus bei apibendrinimus dingsta turinio kokybė. Taip pat labai gerai pažįstu melą, kad visos už keturių galutinių prioritetų likusios mintys nebus pamestos. Iš kitos pusės, ne tiek svarbu ką parašysim popieriuje, nes rezultatas pristatys tik nuo regionui dirbančių žmonių požiūrio ir energijos. Kaip gyvena Lietuvos skautija? Čia tas kartas, kai į klausimą atsakau optimistiškai.