Žygis gamtininkų stotin

Senas Skautatinklis | 2005-10-25
Sulaukę visų susikibę rankutėmis po du pajudėjom prie žaliojo tilto, mat nuo ten turėjome važiuoti autobusu iki kažkokios stotelės. Pagaliau autobuso sulaukėm, ir su triukšmu įbildėjom į jį. Visas mūsų būrys susirinko autobuso viduryje. Mažieji vilkai labai garsiai rėkavo ir šnekėjosi, todėl kai kurie žmonės žvilgčiojo į mus. Bet tai netrukdė mažiesiems toliau siausti.
Greta davė signalą, kad reikia lipti, ir visi išbėgo laukan į gryną orą. Prieš save visi pamatė diiiiiiiiidelį mišką. Ėjom ėjom, miške vilkiukai ir paukštytės lakstė, kiti žiūrinėjo labai gražius miško vaizdus, ir priėjom bunkerį. Mūsų vedlė Greta sakė, kad prieš dieną ten buvo ir bijojo giliai lįsti. Bet vistiek ištraukė nedidelį prožektoriuką ir padavė tiems, kas norėjo ten eiti. Taip prasidėjo ekspedicijos į bunkerį. Pirma ėjo mažesnieji, sakė kažkokias duris matę, paskui ėjom mes, skautės ir keli vadovai kurie keliavo kartu, ir ėjom vienu ilgu tuneliu (jokio posūkio, nieko ten nebuvo..:P net durų) pilnu negyvų varlių. Nedaug paėjėję radom išėjimą, kuris buvo nelabai toli nuo įėjimo, ir grįžom atgal mišku prie mūsų laukiančių vilkų.
Po pasivaikščiojimo bunkeryje ilgai ir nuobodžiai ėjom mišku, grožėjomės vaizdais, paskui buvom kažkurią Vilniaus dalį civilizuotą priėję. Tada nuo mūsų atsiskyrė dvi sesės ir nukeliavo namo. O mes toliau tęsėm žygį į gamtininkų stotį (tai buvo mūsų pagrindinis tikslas, sakyčiau) ir dar nemažai pažygiavę pasiekėm mūsų taikinį. Įėjus ten, pasirodė, kad kai kurie čia jau buvę. Vistiek visi būriu pažiūrėjom gyvūnų, paglostėm balta ponį, paklausėm Povilo paskaitos apie lamas, kurioje buvo vienas sakinys iš kurio daugelis supratom tik 1 žodį.



Pasižvalgę aplink pasukome link laisvo lauke esančio stalo, ten pavalgėm, papasakojom linksmų istorijų, ir patraukėm žemyn į pievelę pasiilsėti, pažaisti žaidimų. Visi džiaugėsi pertrauka, dauguma noriai žaidė Gretutės sumastytus žaidimus, kai kurie lakstė ir žaidė “Žvaigždžių karus” nežinia kurią dalį =] Gana ilgai pasiilsėję, susirinkom daiktus, ir patraukėm prie šalia esančios stotelės. Neužilgo atvažiavo autobusas, ir ten vėl okupavom vidurį. Kai kurie pavargę vilkai atsisėdo net ant autobuso grindų =] Taigi nuvažiavom iki Aušros vartų, o nuo ten pėstute patraukėm į vsc. Pakeliui angliškai susikalbėjom su japonu ir jis mus nufotografavo.



Deja, ši nuotraukytė buvo jau be vieno mūsų berniuko.
Tai taip nuostabiai mes praleidom visą gana šiltą šeštadienį.

Sesė Virga (tigriuke)
Senas Skautatinklis | 2005-10-25