Lietaus ir žemuogių stovykla

Senas Skautatinklis | 2005-10-10
Lietaus ir žemuogių stovykla

Kauno Jūrų Skautų Laisvalaikio Centro nariai birželio 27 - 30 d. stovyklavo prie Kauno marių, netoli Žiegždrių. Į „Plaštakės“ stovyklą susirinko 50 jūrinukų iš Kuršių, Kapitono Flinto, Šatrijos Raganos, Karaliaus Mindaugo, Žanos d‘Ark, Prezidento Smetonos, Herkaus Manto, kun. Margirio laivų ir būrelio „Ant bangos“ nariai. Apie 20 jų - stovyklavo pirmą kartą! Valio jiems! Visi naujokai buvo pakrikštyti ir davė įžodžius mėlynajam Neptūnui. Teko ir per purvą pažygiuoti, ir Neptūnienės marmalų paragauti, ir grikiais bei pomidorų padažu būti pašventintais. Vieni drąsiai žengė į skautavimo kelią, kiti burbėdami ir nusiminę davė priesaiką Neptūnui.
Labiausiai stovyklautojams patiko žaisti slaptąjį draugą. Jūrinukai vieni kitiems slaptai dovanojo visokių gražiausių ir skaniausių dalykėlių: gėlyčių, žemuogyčių, mėlynių, riešutų, vaisių, daržovių, saldumynų, akmenukų, kriauklyčių, laiškiukų, suvenyrų iš medžio ir pan. Sesė Akvilė galvojo, kad turi mažiausiai 10 slaptų draugų, nes nespėjo imti dovanų.
Naujokai liko sužavėti naktiniais žaidimais. Mažiausias stovyklautojas Julius kelis kartus patyrė didelį siaubą, nes aptiko miške dar po karo besislapstančius priešus rusus... Ir buvo baisiai pasipiktinęs, nes priešai jį įmetė į žolę, pjaunančią odą... Bet brolis Julius drąsiai išgyveno susidūrimus su priešais ir netgi davė įžodį. Bravo jam!
Paskutinės „Plaštakės“ stovyklos rytą, saulei tekant ir paukšteliams giesmes traukiant, keli jūrinukai davė įžodžius ir prisiekė mylėti Dievą, Tėvynę, Jūrą ir Artimą, o kitiems buvo suteikti aukštesni kvalifikacijos laipsniai.
Lietutis dažnai prausdavo stovyklautojų veidelius, brovėsi pro blogai pastatytų palapinių plyšelius, bet tik keletas neišlaikė šio išbandymo. Gaila, nes jie taip ir nepatyrė stovyklavimo malonumo: naktinių žaidimų, dainų prie laužo, žemuogių saldumo, skautiškų kulinarijos šedevrų, nesusirado naujų draugų ir negavo šiltų slaptojo draugo dovanėlių.
Tikrieji jūrinukai išbuvo visą stovyklą. Neišsigando nei krikštynų, nei naktinių žaidimų, juo labiau lietaus. Gerų vėjų visiems linkėdami ir giliai širdyje tikėdamiesi, kad ir vėl susitiksime, skirstėmės namo.

Sesės Živilė, Milda, Saulytė ir Inga
Senas Skautatinklis | 2005-10-10