Kas Naujo?

Skautų naujienos

2015-04-03

JŪRŲ SKAUTŲ KAKLARAIŠČIO ISTORIJA

Apie 93 jūrų skautų gimtadienį sesės Saulės kaklaraiščio akimis

Sveiki, 

aš esu sesės Saulės kaklaraištis ir noriu papasakoti jums, kaip man sekėsi dalyvauti jūrų skautų gimtadienio šventėje. Kovo 21 dienos rytą man teko garbė ant sesės Saulės kaklo keliauti į Marijampolę, kur vyko jūrų skautų gimtadienis. Ten sutikau labai daug senų gerų draugų, panašių į save – jie taip pat buvo su kitais broliais ir sesėmis, kurių suvažiavo beveik du šimtai iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Klaipdėdos! Pradžioje susirinkome Marijampolės Sūduvos gimnazijoje, kurios salėje vyko rikiuotė. Kol skelbė informaciją ir šaukė šūkius, aš mojavau savo draugams mėlyniesiems, geltoniesiems ir vyšniniams kaklaraiščiams! Po rikiuotės vyko programa, kurios metu skautai galėjo išsilaikyti laužavedžio, kinologo, pirmosios pagalbos, keramiko, išlikėlio arba plaukiko specialybę.

Aš kartu su visais dalyvavau programoje – buvo labai smagu ir linksma! Vienas iš žydrųjų kaklaraiščių vėliau mane informavo, kad mažieji tuo metu mokėsi naujų dalykų multicentre ir vaikščiojo po Marijampolę, susipažindami su miestu. Po programos ėjome vakarieniauti, buvau laimingas: ant manęs neužkrito nė vienas maisto trupinėlis (mačiau, kad kitiems mano draugams ne taip pasisekė). O vėliau… o vėliau per lietų ir vėją žygiavome atgal į kitą miesto galą, kuriame buvome įsikūrę. Pakeliui įvyko kai kas ypatingo! Dvi sesės davė jaunesniųjų jūrų skaučių įžodį. Aš ir vėl mojavau kaklaraiščiams, sveikindamas, kad jie pagaliau turi juos globojančias, saugančias ir su jais geruosius darbus darančias seses!

Smagiausia gimtadienio dalis buvo vakaro laužas, kurio metu kiekvienas tuntas turėjo suvaidinti, kaip atsirado jų miestas. Net ir aš buvau pagerbtas ir išėjau į sceną vaidinti, kaip susikūrė Kaunas. Po vakaro laužo vyko tylūs pašnekesiai apie tai, kaip būti geresniais. Taip pat girdėjau skambant gimtadienio dainą ir mačiau didelį skanų tortą! Vėliau visi vienas kitam palinkėjo saldžių sapnų ir išsiskirstė miegučio. Aš kuprinėje taip pat užmigau po smagios skautiškos dienos.   

Kitą rytą visi po mankštos bėgo pusryčiauti ir dalyvavo aktyvioje skautoramoje. Kadangi buvo sekmadienio rytas, tai skautai ėjo į šv. Mišias, o aš vėl įsitaisiau patogiai ant kaklo, kaip ir mano kiti draugai, ir klausiausi pamokslo. Prisimenu, kad kunigas klausė, ar esame ką nors kada nors pavogę? Istorija buvo apie išmintingą tėtį, kuris prispaudęs degančią anglį sau prie rankos sakė, kad jį taip skaudina, kai jo sūnus vagiliauja. Manau, kad skautai, girdėdami tokią istoriją, dar kartą prisiminė savo pažadą tarnauti ir daryti tik gerus darbus. Po šv. Mišių vyko uždarymo rikiuotė, per kurią kiekvienas gavo 93-čiojo jūrų skautų gimtadienio emblemą, o išsilaikę specialybę – išlaikytos specialybės ženklelį. Tokių skautų buvo beveik šimtas! Tiesa, išvažiuodamas sužinojau, kad jūrų skauto įžodį davė dvi sesės ir brolis – vadinasi, dar trys kaklaraiščiai pradėjo ypatingą gyvenimą!

Buvo liūdna atsisveikinti su savo draugais. Visi sušuko „Gero vėjo!“ ir išvažiavo namo. Tvarkingai su uniforma pakabintas grįžau į spintą, dabar aš nekantriai lauksiu kito skautų renginio!!!

Ištikimasis jūrų skautės sesės Saulės kaklaraištis

P.S.: Girdėjau, kad buvo tokių daiktų, kuriuos skautai, išvažiuodami namo, pamiršo pasiimti. Džiaugiuosi, kad Saulė visada mane pasiima su savimi! 

Kai kuriuos iš mūsų galima buvo pamatyti net per televizorių: 10.25min. https://www.youtube.com/watch?v=RImE-htEktQ

Ir dar man labai gražiai skamba šūkis HIP VALIO! Ir jis yra skirtas Marijampolės jūrų skautams, kad toks didelis mūsų būrys galėjo susitikti jų mieste! AČIŪ!