Kas Naujo?

Skautų naujienos

2015-01-29

"Stengtis tarnauti Tėvynei"

Kas vis gi yra patriotiškumas?

Tai įvyko prieš kiek daugiau nei 23 metus. Virginijus Druskis pats susikonstravo kompiuterį, savarankiškai mokėsi Rytų kovos menų, išgirdęs kvietimą per radiją puolė rengtis ir išbėgo iš namų. Dariui Gerbutavičiui tuo metu nebuvo nė aštuoniolikos. Rolandą Jankauską tėvai sugebėjo atpažinti tik iš marškinėlių - taip stipriai buvo suniokotas jo kūnas. Rimanto Juknevičiaus moto buvo “Kas kitas, jei ne aš?”. Vidas Maciulevičius turėjo trejų metų sunelį. Vytautas Koncevičius savo jaunystę praleido Sibire, kur palaidojo savo tėvą ir brolį. Čia tik detalės iš kai kurių žuvusiųjų gyvenimų. Iš viso tą dieną buvo nutraukta keturiolika gyvenimų, o kiek dar žmonių buvo sužeista? Vairuotojas, kuris visam laikui liko invalidas, vaikinas, kuriam suniokojo pusę veido, žmogus, kurį pašovė už tai, kad užpuolė karininką, įrėmusį automatą nekaltam žmogui į krutinę, studentė nukritusi iš didelio aukščio...

Prieš kelias dienas pasižiūrėjau filmą “Mes dainuosim” - vaidybinis filmas apie sausio 13-tosios įvykius. Negalėčiau pasakyti, kad filmas labai geras, bet priverčia susimąstyti apie patriotiškumą ir laisvę. Nei vienas iš tų žmonių nesitikėjo, kad tą naktį mirs - tie žmonės paliko savo šeimas, mylimuosius, darbus, mokslus ir ėjo kovoti dėl... Ko? Lietuvos? Laisvės?

Aš manau, kad dėl geresnio gyvenimo sau ir savo artimiesiems. Man gana sunku suprasti žodį “patriotiškumas”. Čia vienas iš tų žodžių, kuris man asocijuojasi su aukštosiomis materijomis, kurių niekas tiksliai nesupranta. O geresnis gyvenimas skamba paprasčiau ir teisingiau, nes tik vienetai žmonių rizikuotų viskuo, ką turi, jei už tai nesitikitų kažko gauti. Devintojo ir dešimtojo amžių sanduroje lietuviams geresnio gyvenimo pažadas buvo laisvė Lietuvai, jie dėl jos kovojo ir išsikovojo, nors, deja, bet aukų neišvengė. Ir tie žmonės tikrai buvo patriotai - kas dabar tai paneigs? 

Tai gal tada mes siekdami geresnio gyvenimo irgi darome tai, kas geriausia Lietuvai? Jeigu dirbame sąžiningai, savanoriaujame, mokomės naujų dalykų, nes už tai mums žadamas laimingesnis gyvenimas, tai argi nuo to Lietuvai ne geriau, argi neišpildome tos įžodžio dalies, kur prisižadame “stengtis tarnauti Tėvynei”? Ir eurą įsivedėmė todėl, kad tikimės, jog nuo to mums bus geriau, nors jis iš vienos pusės  apriboja Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, dėl kurių taip kovojome.

Čia tik padriki apmąstymai, kurie galbūt netgi niekur neveda, bet žinau vieną: dabar gyvename geriau, nei prieš tuos 23 metus, todėl tie žmonės kovojo ir žuvo ne veltui.