Miško Broliai 4 – vanduo

Senas Skautatinklis | 2005-09-16
Sumastėm, kad mus į tikslo vietą (Skaisčio ežero pusiasalį) ves nerealiai patyrusios skautės Yonga ir Reda, tad nesvarstę įteikėme joms žemėlapį. Ir nieko keista, kad apėjome ratą ir sugaišome gerą valanda. Tada orientavimosi darbo ėmėsi Augis!!! Aišku teko grįžti atgal. Kai tik įžengėm į mišką pajautėm, kad greitai sutems ir mes galim turėti bėdų. Bet ilgai nesikankinę keliavome toliau. Išlindę į kažkokią (žemėlapyje kaip mes manėme nepažymėtą) gyvenvietė gavome jos gyventojų nurodymą kur Skaisčio ežeras. Einam, einam ir staiga - privati valda… Nebūtų Lietuva… Apturėję pokalbį su savininkais gavome jų patikinimą kur mes esame. Aišku jie parodė ne ten kur reikia( tai paaiškės po 2h…). Jau temsta. Ir prisėsti labiau norisi. Nusprendėm nežymiai pakeisti maršrutą ir eiti link tos vietos kur turėjome jau išsikelti su tuo mūsų plaustu persikėlę iš pusiasalio. Bet kažkaip nuovargis davė savo ir dar kiek pasiganę su broliu Martynu nusprendėme, kad įsikursime prie ežero gražiu pavadinimu - Baltis.

Atėjo rytas. Kadangi žygių ciklo tematika buvo vanduo, o mes jau pražiopsoję vieną malonumų – persikėlimo per ežerą, tai mes, tik užvalgę, kibome darbuotis plausto. Turimi įrankiai: žiauriai mažai virves( virvutės geriau sakyti ), du fiskars kirviai( mažas ir didesnis). Ilgai nelaukus ir patampius sausuolius pasidarėme visai smagų plaustą. Ir patys nepatikėjome kai ji pradėjo plaukti!!! Na tada maudynės su plaustu prasidėjo. Durniavome ir kvailiojome vandenyje, kol nemenkai išalkome.( Pasirodė sesė Saulė!!!) Pasigaminę nemenkus pietus puolėme mokytis tikrai gero mazgo – maišo mazgas. Labai panašus į piemenų, bet dvigubai geresnis. Ir tada atėjo vandens estafetės laikas! Reikėjo nunerti daugiau nei 10 metrų (Redai sekėsi labai sunkiai), priliesti plūdurą, ir plaukti pas br. Martyną pas kurį reikėjo užrišti du mazgus: maišo ir bet koki kitą. Visa tai reikėjo daryti komandomis. Na pasakysiu, kad pirma kartą gyvenime ir jurų skautus trumpam gerbiau, nes mūsų komanda laimėjo. Yonga pasirode labai puikiai aplenkusi brolį(nepamenu ką). Paskui sekė mokimai pavadinimu: „Kaip apsiginti merginai nuo piktų kėslų turinčių vaikinų“. Pradėjus temti toliau sekė laužas dainos, sutartinės…

Rytas ooooooooooras vėl nuostabus. Net neįdomu, kad nelyja. Na bet kiek patinginiavę patraukėme namo. Merginos atsiliko sakydamos, kad mus pavys bet nepavijo ir mes jų daugiau nematėme… (viskas baigėsi gerai )

Ačiū: miškui už medžius, Dievams už orą, dalyviams už gera laiką.

Aprašė: Augis - Pagreitis
Senas Skautatinklis | 2005-09-16