Savo skautišką gyvenimišką patirtį galiu apibūdinti trumpai - ačiū, skautai, kad mane užauginote. Skautavimas davė neapsakomai daug - draugus, patyrimus, nesibaigiančius pasakojimus ir ateities planus. Ačiū visiems ir kiekvienam, kuris prisidėjo prie to, kad galiu save vadinti skautiškos šeimos dalimi. Dėkoju už kiekvieną akimirką, praleistą stovyklose miškuose, su pažįstamais ir nepažįstamais, uniformuotais ir neuniformuotais naujais ir senais draugais - tai buvo (ir yra!) nuostabu.

Taip pat nuoširdų ačiū noriu pasakyti tiems, dėl kurių ir šiemet vėl apsirengiau uniformą ir užsidėjau kaklaraištį - kažkodėl jis per ilgai kabojo spintoje. Ačiū tiems, kas prisidėjo prie kinologo specialybės įgyvendinimo, ragino nesustoti (ir nevėluoti :) ) ir kas savaitę ateidavo sužinoti ko nors naujo.

Spaudžiu kairę!