Sesė Rusnė Daugėlaitė skautauja Anglijoje, Lietuvių skautų sąjungoje. Tačiau būdama Lietuvoje ji nepraleidžia progos aplankyti LS renginius. Bendraujant su ja, dažnai klausinėdavau – o tai kaip vyksta jūsų stovyklos, kuo jos skiriasi nuo mūsų renginių? Kaip ugdote lietuvybę vaikams, kurie nemoka lietuvių kalbos? Turbūt jau laikas padaryti iš to interviu ir pasidalinti su visais tuo, ką iš jos sužinojau :)

Be to, kas neskaitė, perskaitykite patyrusių skautų įspūdžius iš stovyklos "Mazgas" su Anglijos lietuviais - jie taip pat yra apie tai, kad bendravimas su lietuviais skautais užsienyje neša neįkainojamą patirtį ir idėjas.

Tumpai prisistatyk ir papasakok, kaip atsidūrei LSS. Ką dabar veiki organizacijoje?

Esu vyr. skautė Rusnė. Prie skautų judėjimo prisijungiau jau daugiau nei prieš 6 metus Londone, Lietuvių skautų sąjungoje. Per  šiuos metus organizacijoje išbandžiau nemažai rolių – esu buvusi stovyklos fotografe, kūriau programą, vadovau seserijos pastovyklei, nuolatos vedu laužus, taip pat esu suorganizavus renginius tiek vaikams, tiek suaugusiems. Taip pat aplankau skautus ir Lietuvoje, ir kituose LSS rajonuose.

Kokiuose LS renginiuose esi dalyvavusi?

Lietuvoje daugiausiai renginių aplankiau dar būdama kandidate. Esu aplankius brolius ir seses Kauno krašto sezono uždaryme, dalyvavau Jubiliejinėje stovykloje “Gėrio pėdomis”, pavasario šventėje, sezono atidaryme Bražuolėje ir dar krūvoje mažesnių renginių.

Sesė Rusnė - viduryje

Kokie tavo pastebėjimai apie tai, kuo skiriasi skautavimas Lietuvoje ir Anglijoje?

Iš pirmo žvilgsnio – mes, kaip skautai, smarkiai nesiskiriame, visi vadovaujamės ta pačia ideologija. Tačiau keletą skirtumų pastebėti yra labai lengva.
Mūsų Anglijoje kuriamos stovyklos programos turi būti kur kas labiau orientuotos į tautiškumą, pilietiškumą, bendrą lietuviškumą. Vaikai, gyvenantys Anglijoje, atvažiavę į stovyklą, dažniausiai nemoka Tautiškos giesmės, nežino Lietuvos istorijos. Taip pat kiekvieną vasarą sulaukiame vis naujų narių, todėl turime iš naujo mokyti mazgų, įstatų, visos skautavimo ideologijos bei lietuviškumo. Lietuvoje skautavimas yra “idėjinis”. Tuo tarpu čia, Anglijoje, tėveliai dažniausiai vaikus atveža pirmiausiai dėl to, jog čia yra lietuvių skautų, o ne skautų lietuvių stovykla. Nors ir turime itin puoselėti lietuviškumą, labai dažnai tenka vesti programą anglu kalba, nes turime vadovų, kurie turi lietuviškų šaknų, tačiau nekalba lietuviškai. Dedame visas pastangas, kad augančios kartos nesusidurtų su šia problema.
Dar vienas didžiulis skirtumas – mes nepriklausome pasaulinei skautų judėjimo organizacijai (WOSM), nebendradarbiaujame su kitų šalių skautais, tad mūsų organizacija yra gan uždara.
Na, ir dar vienas – mes jau daugiau nei 60 metų rengiame vasaros stovyklas toje pačioje vietoje – Lietuvių sodyboje, kur turime savo būklą, lauko tualetus, virtuvę, dušus.

Kaip sekasi grįžus į Angliją įgyvendinti Lietuvoje pasisemtas idėjas?

Kiekvieną kartą praleidus laiką su skautais Lietuvoje parsivežu ką nors naujo. Tai nebūtinai būna kažkas lengvai pastebima ar greitai įgyvendinama. Dažniausiai jaučiu vidinį, dvasinį patobulėjimą, motyvacijos gūsį. Bendravimas su kitos organizacijos skautais suteikia daug naujos patirties, kuri labai praverčia bendraujant su jau pažįstamais vaikais bei kitais vadovais. Žinoma, stengiuosi atsivežti ir ką nors lengviau užčiuopiamo – kokį nors žaidimą, dainą, ar mazgų panaudojimo būdą. Kurdama programą adaptuoju Lietuvoje įgytą patirtį ir idėjas. Turiu keletą idėjų, atsivežtų iš Lietuvos ateinančioms stovykloms, kurias, tikiuosi, pavyks sėkmingai įgyvendinti ir rezultatas bus visiems matomas.

Kaip, skautaujant Anglijoje, jūs suprantate patriotiškumą? Kaip šias vertybes perduodate vaikams?

Manau kiekvienas turi savą patriotiškumo idėją, todėl būtų sunku atsakyti visos organizacijos vardu. Tačiau yra pagrindiniai niuansai, kurių stengiamės laikytis. Kiekvienais metais kuriant stovyklą, stengiamės ją padaryti kuo lietuviškesnę, galvojant temą atsižvelgiame į tai, kas tais metais yra minima, pavyzdžiui, 2010 metais vyko Žalgirio mūšio stovykla, 2013 metais – Dariaus ir Girėno. Kiekvieną vakarą, leidžiant trispalvę, bei Didžiosios Britanijos vėliavą, giedame Tautišką giesmę. Kurdami bendrą stovyklos, bei vakarinę laužo programą, stengiamės rinktis kuo  lietuviškesnius žaidimus bei dainas. Taip pat (su tam tikromis išimtimis) vaikus skatiname tarpusavyje bendrauti tik lietuviškai bei patys rodome pavyzdį.

Labai ačiū tau ir iki artimiausio miško!